Be tėvų likusiam, iš kertamo medžio drauge su lizdu praėjusią savaitę iškritusiam gal mėnesio amžiaus mažojo erelio rėksnio jaunikliui praėjusį pirmadienį garantuotą globą svetimame šios rūšies paukščių lizde Kūlynų (Šilutės r.) miške surado Vilniuje registruotos viešosios įstaigos Gamtosaugos projektų vystymo fondas komanda – Saulius Skuja, Rimgaudas Treinys, Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius.
Jie 5 metus vykdo ES paramos lėšomis finansuojamą nykstančių plėšriųjų paukščių – mažųjų erelių rėksnių – apsaugos projektą ir turi sukaupę pakankamai patirties,rūpinantis jų apsauga.
Pasak profesoriaus R. Treinio, šiuo atveju sėkmė rūpinantis beglobio jauniklio likimu buvo nulemta ne tik jų, suradusių svetimą lizdą ir suaugėlių erelių porą su auginamu savo jaunikliu pamario miške, bet ir miškininkų Plungės rajone sąžiningumas. Jie nenuslėpė fakto, jog nuvertė medį su saugotino paukščio lizdu ir neleido pražūti iš jo iškritusiam pūkuotam mažyliui. Surado gamtos mylėtoją I. Matevičiūtę, o ši, priglaudusi mažylį, – erelių apsaugos projekto vykdytojus.
Projekto vykdytojų partnerio, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai S. Rumbutis ir D. Dementavičius, praėjus 3 dienoms po to, kai į svetimą lizdą prof. R. Treinys įkėlė be tėvų likusį ereliuką, švytėjo. Visa komanda, pasak jų, įsitikino ereliuko įkurdinimo po saugiais sparnais sėkme.
Ornitologai per teleskopą vakar stebėjo nušienautose apylinkių pievose medžiojančią erelių porą – per 3 valandas 5s pelėnus, iš aukštai smigdami žemyn, pačiupo ir nunešė į lizdą. D. Demenatvičius vakarop užkopė į eglės viršūnėje sukrautą lizdą ir čia buvo sutiktas dviejų žvalių, godžiai pražiotais snapais įbrolių ereliukų. Įsitikino akivaizdžiai – pakištojo vyresnysis neišspyrė, o tėvai maitina abu.
Beje, tėvams vietos poilsiui lizde nėra, tad naktį, matyt, tūno ant storos juodalksnio šakos prie lizdo. „Su šia pagausėjusia šeima viskas gerai“, – sako D. Dementavičius. Jam tai – antras panašus žygis.
Atsiskaitydami visuomenei apie nuveiktus darbus, projekto vykdytojai 500 egz. tiražu išleido ir platina 25 psl. iliustruotą brošiūrą, kurioje sutalpino veiklos aprašymus ir statistinius rezultatus.
Trylikoje teritorijų, teigiama, pavyko apsaugoti apie 200 mažojo erelio rėksnio lizdaviečių, įkurtų brandžiuose miškuose, ūkinės veiklos juose metu. Bendras teritorijų plotas – 4564 kv. kilometrai. 2011-2014 metais buvo aptiktos 273 lizdavietės, 7 biosferos poligonuose inventorizuotos 101 poros lizdavietės. Daugiausia aptikta šiaurinėje Lietuvos dalyje – Gedžiūnų, Gubernijos, Biržų giriose.
Projekto metu parengtas nacionalinis mažojo erelio rėksnio apsaugos planas yra pirmasis, skirtas į Raudonąją knygą įrašytam šios rūšies paukščiui Lietuvoje. Jo tikslas – užtikrinti palankią mažojo erelio rėksnio apsaugos būklę ir išsaugoti gyvybingą ne mažiau 1900 porų populiaciją. Jai grėsmių kyla naikinant veisimosi ir mitybos buveines, trikdant veisimosi metu, plečiant vėjo jėgainių parkus.
Kitos nykstančios paukščių rūšies – meldinės nendrinukės – apsaugos projekto vykdytojai pamario krašte neseniai pristatė jau pagausėjusios populiacijos rezultatus ir už ES paramos lėšas šiemet įrengtą turistinį gamtos pažinimo taką. Jis veda link Krokų lankos ežero per Aukštumalos upės slėnio ir Tukiaragės polderio šlapžemes. Apžvalgai įrengta medinė pakyla ant polių, iš kurios atsiveria vaizdas į nendrynų supamą zoobotaninį draustinį ir jo gamtines vertybes.
