Kauniečiai gali džiaugtis tuo, kad mieste yra nemažai parkų ir paunksnių, kur per karščius galima pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ar atsigaivinti vandens telkiniuose. Tačiau ne visi miestiečiai dienos metu gali prie jų nuvykti.
Medikai įspėja, kad aukšta aplinkos temperatūra gali būti pavojinga sveikatai. Iki 30 laipsnių šiluma laikoma sąlyginai komfortabilia. Jei termometro stulpelis perkopia 34 laipsnių ribą, padėtis laikoma ekstremalia.
Jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei 38 laipsniai, tai jau žalinga žmonėms ir gyvūnams. O jei temperatūra pasiekia 42 laipsnius šilumos, ji laikoma pavojinga.
Kaip elgtis per karščius, galima sužinoti ir poilsiaujant paplūdimiuose.
– Ar jūsų specialistai turi programų, susijusių su aukšta aplinkos temperatūra, su saulės ir karščio keliamais pavojais? Ar apie tai informuoja kauniečius? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Kauno sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės.
– Kauno sveikatos biuro specialistai šią vasarą pradėjo lankytis oficialiuose miesto paplūdimiuose prie Kauno marių ir Lampėdžio ežero.
Susitikimų su poilsiaujančiais kauniečiais metu specialistai supažindina su pirmosios pagalbos teikimo taisyklėmis, gyventojai gali išmokti suteikti pirmąją pagalbą naudodamiesi specialiu manekenu.
Taip pat pasakojame apie saugų elgesį vandenyje bei apie galimus pavojus tvyrant karščiams. Akcijų metu dalijame ir kepures, kurias poilsiautojai turi užsidėti, kad apsisaugotų nuo saulės.
Žmonės labai palankiai reaguoja į tokias akcijas. Noriai mokosi suteikti pirmąją pagalbą, džiaugiasi gavę dovanų ir žinių.
Pirmasis toks susitikimas įvyko birželio 29 dieną prie Lampėdžio ežero. Kiti susitikimai vyko liepos mėnesį. Liepos 20 dieną vykome į Kauno marių 1-ąjį, liepos 21 dieną – į Kauno marių 2-ąjį, liepos 22 dieną – į Lampėdžių paplūdimius.
Taip pat miesto gatvėse pasirodė autobusas, ant kurio surašytos 5 pagrindinės taisyklės, kaip elgtis tvyrant vasaros karščiams.
Patarsime dėvėti galvos apdangalus, nešioti saulės akinius su specialiais filtrais, vilkėti natūralių pluoštų drabužius, tačiau neišsinuoginti, naudotis kremais nuo saulės ir esant galimybei rinktis pavėsingas vietas.
Prie šių patarimų pridėčiau, kad būtina su savimi turėti vandens ir stengtis nebūti saulėje nuo 10 iki 14 valandos, kai ji aktyviausia. Žinoma, 10 minučių praleisti tokiu laiku atviroje vietoje nepakenks. Tačiau vėliau reikia ieškoti pavėsio. Jei esate mieste, užeikite į prekybos centrus.
Pernai turėjome rėmėjų ir per karščius miestiečiams dalijome vandens butelius. Jų ieškome ir šiemet.
– Ką darysite, jei nerasite?
– Tada skatinsime gyventojus juo pasirūpinti patiems ir dalysime nuo saulės spindulių apsaugančias kepures.
– Vienas geriausių būdų atsivėsinti – pasinaudoti vandens telkiniais. Mieste yra ne tik jų, bet ir fontanų. Ar patartumėte gaivintis jų vandeniu?
– Kauniečiai gali džiaugtis, kad turime nemažai vandens telkinių. Specialistai tiria trijų oficialių Kauno paplūdimių vandenį ir nuolat informuoja gyventojus, ar Kauno mariose bei Lampėdžių ežere galima maudytis.
Tai daroma du kartus per mėnesį. Kai nustatoma, kad vanduo užterštas, tyrimai atliekami dažniau. Taip pat jie dažniau daromi ir tvyrant karščiams.
Neseniai buvo nepatartina maudytis ilsintis Kauno marių 2-ajame paplūdimyje. Ketvirtadienį po naujų tyrimų paaiškėjo, kad maudytis šioje Kauno marių vietoje jau galima.
Kauniečiai mėgsta ir kitus vandens telkinius. Pavyzdžiui, daug žmonių maudosi Kalniečių parko tvenkinyje. Kadangi tai neoficialūs paplūdimiai, jų vandens netiriame. Tačiau gyventojams dėl pačių sveikatos patarčiau patiems tai padaryti ar reikalauti, kad vandenį ištirtų seniūnijos.
Užsienyje populiaru gaivintis fontanuose. Pastebiu, kad kauniečiai dar labai santūrūs, juose pusnuogiai nesimaudo. Tačiau tai ir gerai. Nors fontanuose teka švarus vanduo, pačiuose jų baseinuose kaupiasi daug bakterijų, kuriomis galima užsikrėsti.
Norint atsigaivinti fontanų vandeniu, geriau tekančia srove suvilgyti drabužio dalį ar skarą ir ja sudrėkinti kūną bei riešus. Tai tikrai padeda.
Kaune yra tik du fontanai Rotušės aikštėje, iš kurių galima atsigerti. Tačiau manau, kad didesnio tokių fontanų poreikio nėra. Pas mus vasaros nėra tokios ilgos, kad šiuos fontanus apsimokėtų įrengti.
Kauniečiams patarčiau patiems pasirūpinti vandeniu. Kaune iš čiaupų teka tikrai kokybiškas vanduo. Todėl užsukus į prekybos centrus jo galima prisipilti nemokamai. Taip pat vandens talpyklos, iš kurių gyventojai gali atsigerti, yra beveik visose visuomeninėse įstaigose, bankuose. Tereikia nesidrovėti ten užsukti. Manau, niekas iš jų gyventojų neišvarys ir tikrai duos vandens.
– Galbūt per karščius reikėtų, kad miesto gatvėmis važinėtų nors ir mažiau, bet modernaus viešojo transporto, kuriame žmonės nedustų?
– Per karščius važinėjant savo automobiliais ypač svarbu juose ilgam nepalikti vaikų, senjorų ar gyvūnų. Kaune yra buvęs atvejis, kai paliktas automobilyje dėl perkaitimo mirė vaikas.
Naudojantis viešuoju transportu, jei tik yra galimybė, patarčiau geriau palaukti ilgiau, bet važiuoti naujesniais troleibusais bei autobusais su oro kondicionavimo sistemomis.
– Ar domitės darbdavių elgesiu karščių metu? Ar šie leidžia darbuotojams, dirbantiems lauke, daryti pertraukas, dirbti ne įprastomis darbo valandomis?
– Mūsų biuro darbuotojai gali tik informuoti kauniečius, kaip elgtis, kad sveikata nesutriktų. Užsiimame prevencinėmis programomis. Jei darbuotojams nesudaromos tinkamos darbo sąlygos, jie turi kreiptis į darbo saugos specialistus.
