Upių tėvas taip nuseko, kad laivą teko prišvartuoti dar liepos 16 dieną. Nuo to laiko laivas – nė krust. Hidrologai perspėja, kad vanduo upėse ir ežeruose nuslūgo kone iki kritinio lygio.
Laivas liko prie kranto
„Tokios vasaros dar neatsimenu, nors su „Druskininkais“ plaukioju nuo 2001 metų. Kad taip nusektų Nemunas, to dar nėra buvę“, – liūdnai sakė man kapitonas.
Kol mes kalbamės kurorto prieplaukoje prišvartuotame laive, įvairiakalbiai poilsiautojai šūkčioja iš kranto: „Kada plauksite?“
„Galime surengti kelionę Nemunu pėsčiomis“, – bando juokauti kapitono bičiulis, ką tik patikrinęs „Druskininkų“ variklius. Iš tiesų, su geresniais botais galima jau tik braidyti Nemune – upių tėvo vardą dar gelbsti tik srovė.
Ne visi pastebi ranka parašytą skelbimą, kad dėl sumažėjusio vandens lygio „Druskininkai“ nebeplaukia, nors kelionė laivu buvo viena populiariausių pramogų Pietų Lietuvos kurorte.
„Sausros Lietuvoje kartojasi kas 11–12 metų, tačiau ne tokios jos būna. Lietus turėtų pilti ištisas savaites, kad galėtume vėl išplaukti. Tikimybė, kad šį sezoną vėl plauksime, yra nulinė“, – sako V.Braslauskas.
Vietoj gelmės – akmenys
„Druskininkai“ poilsiautojus plukdydavo kasdien, o dabar laivo savininkams tenka skaičiuoti nuostolius.
Paprastai laivas poilsiautojus plukdo iki spalio 15 dienos, tačiau dabar jis, ko gero, stovės ir rudenį.
Šią vasarą Nemunas nuslūgo dvigubai daugiau nei įprastą sausringą vasarą. Kai kuriose vietose, kur anksčiau „Druskininkai“ plaukdavo, dabar tėra 50 centimetrų gylis. Norint plukdyti poilsiautojus, reikia, kad upė pakiltų mažiausiai 25 centimetrais.
Bet dabar net ten, kur švartuodavosi nedideli laiveliai, stūkso akmenys ir veši augmenija. Pietų Lietuvoje nelyja jau keletą savaičių, išdžiūvo ne tik upės, upeliai, bet ir gyventojų šuliniai. Alytaus prieplaukoje, pastatytoje laivams švartuotis, ant akmenų žaidžia vaikai, nes vanduo – gerokai toliau.
Kaltos ir besniegės žiemos
Visą gyvenimą laivininkystėje dirbantis V.Braslauskas mano, kad klimato kaitos pokyčiai užkliudė ir Lietuvą. Nors mūsų šalyje lietaus lyg ir pakanka, tačiau pokyčiai – akivaizdūs.
„Dėl to, kad taip nuseko Lietuvos upės, kalta ne tik sausra. Dvi pastarosios žiemos buvo beveik be sniego. Tad iš kur to vandens? Manau, kad galima sutikti, jog klimato kaina veikia ir Lietuvą“, – sakė V.Braslauskas.
Yra ir dar viena priežastis – Gardino elektrinė Baltarusijoje, kuri taip pat veikia Nemuno vandens lygį. Tačiau sausra kamuoja ir mūsų kaimynus, tad dėl nusekusio Nemuno niekas baltarusių, žinoma, nekaltina.
Kada lis – neaišku
Nemunas – ne išimtis Lietuvos upių žemėlapyje. Nuo vandens trūkumo kenčia beveik visos upės, kai kur negali praplaukti net baidarininkai.
„Sausra dar nesibaigė. Kol kas nežinoma, kada stipriai palis. Tad visose upėse vandens lygis yra mažiausias arba artimas mažiausiam daugiamečiam vandens lygiui“, – lrytas.lt sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
Dar pavojingesnė sausra, pasak jo, buvo tik 1992 metais, bet ši vasara dar nesibaigė, tad rekordas gali būti naujas.
„Rytų regionuose padėtis dar nėra tokia bloga, bet Pietų Lietuvoje – tikra sausra“, – pastebėjo A.Kajutis.
Dėl vandens lygio sunerimo ir mažųjų hidroelektrinių savininkai – jų uždarbis šįmet gerokai mažesnis.
O laivo kapitonas V.Braslauskis dairosi į dangų – sinoptikai lyg ir žadėjo lietų rugpjūčio viduryje, tačiau vargu ar jo sulauksime iki rugsėjo.
Hidrologinė sausra – visoje Lietuvoje
Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir itin karšti orai gerokai nusekino vandens telkinius, praneša Hidrometereologijos tarnyba. Užsitęsę sausi orai net išdžiovino daug mažesnių šalies upelių.
Ypač daug išdžiūvusių upelių yra šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Pasvalio rajone tekančių Yslykio ir Juodos upių aukštupiai šiuo metu yra išdžiūvę. Platonio upė (Joniškio r.), Malkupio upelis (Ukmergės r.) jau neteka, vagoje yra tik stovinčio vandens.
Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių (hidrologiniai matavimai jose atliekami daugiau kaip 30 metų) pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį. Tokia padėtis jau susidarė rugpjūčio 20 d.
Didžiojoje šalies dalyje vandens telkiniai varginami hidrologinės sausros. Šiek tiek geresnė hidrologinė situacija yra Plungės, Telšių, Kelmės, Švenčionių, Anykščių, Ukmergės ir Biržų rajonų savivaldybėse. Tuo tarpu Rokiškio, Zarasų, Utenos ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse kai kurių upių vandens lygis atitinka vidutinį daugiametį. Per artimiausias 10 dienų išsilaikys sausi orai, todėl visų upių vandeningumas ir toliau tik mažės.
