Greta itin nusekusio Lietuvos upių tėvo Nemuno vaikštantys kauniečiai turi progos pamatyti, kaip atrodo upės pakrantės ir dugnas.
„Praėjusį savaitgalį su svečiais nusprendėme Nemunu paplaukioti laivu. Buvo gėda, kad pakrantės nusėtos šiukšlėmis“, – sakė miesto centre gyvenantis Andrius Rimaitis.
Pakrantėse mėtėsi padangos, įvairios metalo nuolaužos, dviračių ratai, net nebereikalingi tapę vaikų žaislai.
„Kol vanduo nuslūgęs, pats metas būtų sutvarkyti pakrantes“, – įsitikinęs kaunietis Rimantas Dagilis.
Upėje paskendusios įvairios atliekos sunkina ir upeivių darbą, jie kasdien jas priversti rinkti patys.
Laivininkystės specialistai įsitikinę, kad šiukšles surinkti maža, reikia kompleksiško požiūrio ir projekto, kaip nuolat prižiūrėti Nemuno vagą.
Darbams ieškos lėšų
Už miesto tvarkymą atsakingi pareigūnai ketvirtadienį susitiko su įmonės „Kauno švara“ atstovais ir sprendė, kaip vaduoti upės pakrantes ir dugną iš šiukšlių.
„Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas sakė, kad pirmiausia sprendžiama, kokios dar įmonės gali prisidėti prie Nemuno krantų švarinimo, bei ieškoma tam lėšų.
„Manau, kad tai bus padaryta per artimiausias dienas ir darbus galėsime pradėti kitą savaitę“, – sakė D.Tumynas.
Kauno seniūnams duotas nurodymas suburti socialines pašalpas gaunančius ir už tai visuomenei naudingus darbus turinčius atlikti kauniečius. Planuojama, kad šie taip pat valys pakrantes.
Atliekos trukdo plaukioti
Kasdien pramoginiais laivais kauniečius plukdantys upeiviai pasakojo, kad šią vasarą susidūrė su ypač didelėmis problemomis. Jiems dirbti trukdė ne tik nusekęs Nemunas ir Neris, bet ir į vandenį išmestos šiukšlės.
Pramoginės laivybos bendrovės direktorė Aida Tijušienė pasakojo, kad tiek Nemune, tiek Neryje laivų įgulų nariai kasdien turi prasivalyti upių vagas.
Plaukiant upėmis vienas komandos narys nuolat priverstas stebėti, kokios povandeninės kliūtys gali tykoti.
„Atrodo juokingai, tačiau vienas įgulos narys stovi laivo priekyje ir pirštu rodo, kur tyko kliūtys – akmenys ar šiukšlės. Jų prietaisais iš anksto nustatyti ne visada pavyksta“, – pasakojo pati laivais plaukiojanti ir ekskursijų vadove dirbanti kaunietė.
Upeiviai renka šiukšles
Upeiviai nusekusiose Kauno upėse ir pakrantėse randa įvairiausių atliekų.
„Vis tikimės rasti lobį. Tačiau kol kas nuo pakrančių, kur sustojame, iš vandens renkame padangas, butelius, laidų, vielų raizginius, metalo nuolaužas“, – pasakojo A.Tijušienė.
Surinktas atliekas upeiviai meta į senamiesčio prieplaukoje esančius šiukšlių konteinerius arba vežasi į savo įmonės teritoriją ir išmeta į savo atliekų konteinerius.
Laivų įmonės vadovė sakė bijanti, kad kauniečių vandenyje paliktos atliekos gali sugadinti laivus. „Neseniai plukdant keleivius laivas atsitrenkė į kažkokią nuolaužą. Laimei, žmonės nenukentėjo“, – sakė moteris.
Kauno vandens telkinių švara kartais pasirūpina narai. Narų klubo „Neriam“ Kauno skyriaus nariai prisideda prie švaros akcijos „Darom“.
Šį balandį narai švarino Lampėdžio ežerą. Klubo Kauno skyriaus vadovas Aleksandras Lopucha pasakojo, kad į šį vandens telkinį kauniečiai taip pat primeta šiukšlių – daugiausia padangų ir butelių.
„Jei kas pakviestų, padėtume švarinti ir Nemuno dugną. Tiesa, matomumas šioje upėje labai prastas, darbas būtų sudėtingas“, – sakė naras.
Nemunas tampa bala
Gintautas Labanauskas
Buvęs Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas
„Iki šiol pakrantes švarindavo tik patys kauniečiai.
Savivaldybės įmonės tuo niekada neužsiėmė. Tokią iniciatyvą sveikinčiau. Tačiau vienkartiniu šiukšlių surinkimu nereikėtų apsiriboti. Pasigendu kompleksinio požiūrio į upes. Gilinama, prižiūrima tik kelių šimtų metrų Nemuno atkarpa nuo senamiesčio iki „Žalgirio“ arenos. Kita upės vaga iki pat Hidroakumuliacinės elektrinės merdi, ją jau apėmęs vėžys, nes vaga negili, pelkėja, apėjusi žolėmis.
Kol kas visai Nemuno vagai sutvarkyti reikėtų apie 1 milijono eurų. Jei nieko nebus daroma, po 10 metų tai jau gali kainuoti kur kas daugiau, o pats Nemunas taps bala.“
