„Užterštumas šiuo metu pasireiškia padidėjusia kietųjų dalelių koncentracija. Vakar užterštumas buvo trumpam sumažėjęs, normos nebuvo viršytos, o šį rytą padidėjo ir tai labai jaučiasi. Šiandien oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuojamas Vilniuje ir Kaune. Kituose Lietuvos miestuose užterštumo normos neviršijamos“ , – tikino Z. Šilienė.
Pavojingiausios – kietosios dalelės
Labiausiai pavojingos sveikatai yra kietosios dalelės, kurių skersmuo – iki 10 mikronų ir smulkesnės – iki 2,5 mikrono. „Stambesniųjų dalelių jau užfiksuota viršyta paros ribinė vertė. Ji dažniausiai viršijama esant nepalankioms oro sąlygoms. Vienoje matavimo stotyje Vilniuje buvo fiksuota viršyta metinė ribinė vertė – daugiau nei 35 dienas per metus. Tai reiškia, kad oro užterštumas jau kenksmingas sveikatai. Kitose matavimo stotyse metinės ribinės vertės nebuvo viršytos“, – portalui lrytas.lt sakė specialistė.
Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus.
Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos.
Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį.
Tuo metu mažesnės nei 2,5 mikrono aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.
Kyla pavojus sveikatai
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alinos Rogožos oro tarša kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Daugelis žmonių taršos poveikio nepajunta, tačiau su oru įkvepia kietąsias daleles – teršalus, kurie sukelia kvėpavimo, kraujotakos sistemos ar net vėžinius susirgimus. Specialistės teigimu, itin jautriai į padidėjusį oro užterštumą reaguoja vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis ligomis.
Pasak A.Rogožos, padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių.Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuojant transporto priemonėmis reikia sandariai uždaryti langus, o keliaujant dviračiu – vengti intensyvaus eismo gatvių. Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Orą teršia kieto kuro deginimas
Anot Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Z. Šilienės, oro užterštumas priklauso nuo to, kiek ir kokių medžiagų patenka į atmosferą ir kokios yra sąlygos teršalams išsisklaidyti. „Į aplinką patenka transporto deginamo kuro teršalai, orą teršia gamyklos, energetikos įmonės. Tačiau šiuo metu didžiausią įtaką oro užterštumui daro įsibėgėjęs šildymo sezonas, kai yra deginamas kietasis kuras – malkos, anglys, durpės. Tai, normalus, kai kurias atvejais net ekologiškas kuras, tačiau jis vis tiek teršia orą ir į atmosferą išmeta didelį kiekį kietųjų dalelių“, – pasakojo Z. Šilienė.
Prie oro užterštumo prisideda ir tie, kurie šildymui naudoja draudžiamas deginti atliekas – plastiką, padangas, nebereikalingus baldus, impregnuotos medienos, sodo ir kitas atliekas. Tačiau piktybiškai atliekas šildymui naudoja nebent pavieniai asmenys.
Pokyčiai – savaitgalį
Užterštumo sumažėjimo tikėtis galima tik tuomet, kai pasikeis pastovi oro masė, ims keistis vėjo kryptis, jis sustiprės. „Dabar šaltus ir giedrus orus lemia anticiklonas, tad reikia laukti žymesnio oro pasikeitimo. Tačiau artimiausiomis dienomis didelių pokyčių sinoptikai nežada. Nebent savaitės pabaigoje orai atšils, oro masė pasikeis ir teršalai prasisklaidys“, – aiškino ekspertė.
Sinoptikai praneša, kad orai menkai pasikeis per kitas dvi paras. Numatomi daugiausia sausi orai, didesnio sniego neprognozuojama. Nors pūs nestiprus rytinių krypčių vėjas, jis didins žvarbumą. Trečiadienio bei ketvirtadienio naktimis temperatūra kris iki 16–21 laipsnio, dienomis bus tarp 9 ir 14 laipsnių žemiau nulio. Baigiantis savaitei šaltis sušvelnės.
