Kaune veikia keturi oficialūs paplūdimiai – prie Lampėdžių ežero, Panemunėje ir prie Kauno marių. Prie dirbtinio vandens telkinio kauniečiai ilsėtis traukia net į du pliažus.
Tačiau kiekvieną vasarą norint išsimaudyti nesmagiausia lipti į Kauno marių vandenį. Jis esant šiltiems orams žydi. Šiemet vasarai vos prasidėjus gyventojai pastebėjo nemažai nugaišusių žuvų. Pasirodė ir juodų dumblių.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai tiria Kauno marių ir 8 upių vandenis. Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja Danguolė Balčiūnienė tikino, kad pastaruoju metu Nemunas ir Neris yra gana švarūs ir piktybinių teršėjų smarkiai sumažėjo.
Tačiau specialistė įsitikinusi, kad, norint išspręsti Kauno marių problemą, būtina pasitelkti įvairių sričių mokslininkus, kitaip ji tik didės.
– Kauniečiai sunerimo pamatę Kauno mariose gaištančias žuvis ir juodus dumblius. Ar vanduo buvo užterštas kokiais nors nuodingais teršalais? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Balčiūnienės.
– Paėmus vandens mėginius ir atlikus toksikologinius bei cheminius tyrimus tokio pobūdžio teršalų nebuvo atrasta. Nugaišusios žuvys taip pat nebuvo toksiškos.
Iš to galima spręsti, kad Kauno marių vanduo nebuvo užterštas nuodingomis medžiagomis. Deguonies stygiaus vandenyje taip pat nebuvo.
Anksčiau taip pat yra buvę vasarų, kai žuvys gaišdavo. Tą patį galima pasakyti ir apie dumblius.
Tai greičiausiai nutiko dėl susiklosčiusių gamtinių ir buitinių sąlygų. Oras, taip pat ir vanduo, staiga labai sušilo. Į vandenį pateko žiedadulkių, pūvančių augalų.
Vandenį teršia ir patys žmonės – ne tik meta įvairias šiukšles, ne paslaptis, kad maudydamiesi ir šlapinasi.
Taip pat šiek tiek taršos į vandenį patenka iš Rumšiškių nuotekų valymo įrenginių, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Tiesa, jų tarša neviršija leistinų normų. Kauno marias per Nemuną pasiekia ir teršalai iš Prienų, Druskininkų, Baltarusijos.
Prisideda ir žemės ūkio veikla. Kai laukai patręšiami, per dirvožemį ir lyjant lietui dalis trąšų taip pat patenka į vandenį.
Kiti vandens telkiniai, kuriuose vanduo teka, apsivalo patys. Tačiau Kauno marios – tarsi didelis dubuo. Vandeniui mažai judant, jis pradeda gesti.
Paimkite kibirą, pripilkite vandens ir palikite šiltame ore ilgesniam laikui. Nuo šilumos, įkrintančių vabzdžių ir kitų natūralių gamtos teršalų vanduo suges. Taip nutinka ir mariose.
Kauno marių vandens kokybė neatitinka Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Būklė nėra gera.
Visuomenės sveikatos specialistai kas dvi savaites tiria vandenį oficialiuose Kauno paplūdimiuose. Kauniečiams reikėtų sekti jų pateikiamą informaciją. Šios vasaros pradžioje atlikti tyrimai parodė, kad maudytis Kauno mariose, Nemune, Lampėdžių ežere galima, pavojaus sveikatai nėra.
Tačiau lipti į žydintį ir dumblėtą Kauno marių vandenį nemalonu.
– Kauno mariose panaši situacija susidaro kiekvieną vasarą. Ką, jūsų nuomone, reikėtų daryti, kad vanduo mažiau žydėtų ir maudytis būtų maloniau?
– Reikėtų, kad vanduo Kauno mariose daugiau judėtų. Tačiau pastaraisiais metais vyrauja sausros, Nemuno vanduo nusenka. Tai turi įtakos ir marioms.
Mano manymu, būtina, kad šią problemą imtų spręsti įvairių sričių mokslininkai. Jungtinėse Valstijose specialistai sugeba išvalyti didžiulius ežerus.
Reikia semtis patirties iš kitų šalių.
Tai reikėtų daryti kuo skubiau, kitaip Kauno marių problema tik didės.
– Kauniečiai mėgsta maudytis ne tik oficialiuose paplūdimiuose. Kokia yra kitų Kauno vandens telkinių būklė?
– Mes tiriame 8 upių vandenis. Nemuną, Nerį aukščiau Kauno, Nevėžį netoli Raudondvario, Šventąją, Šušvę, Dubysą, Dotnuvėlę ir Šaltuoną.
Atostogauti iš Kauno išvykstantiems kauniečiams gali būti naudinga žinoti, kad labai švarios yra Šventoji ir Dubysa.
Nevėžyje, Šušvėje, Dotnuvėlėje dėl žemės ūkio veiklos būna padidėjęs azoto kiekis, tačiau maudytis dėl to šioje upėje galima.
Nemunas ir Neris – gana švarios upės. Teršalų, sąnašų kartkartėmis susidaro įlankose. Tai sveikatai taip pat nepavojinga.
– Ar piktybinių vandens teršėjų pasitaiko dažnai?
– Anksčiau daugiausia Nemune fiksuodavome teršalų židinius. Tačiau šios upės vandens būklė labai pagerėjo, kai buvo pastatyti vandens valymo įrenginiai.
Visų upių vandens kokybė pagerėjo dar ir dėl to, kad žmonės bei įmonės mažiau atsikrato naftos produktų. Verslininkai, pavyzdžiui, degalinių statytojai, privalo jas įrengti taip, kad teršalai į gamtą nepatektų.
Patys gyventojai taip pat naftos produktų retai kada atsikrato. Jie tiesiog per brangūs. Be to, už tokią gamtai padarytą žalą gresia didelės baudos.
Didžiausia problema išlieka Kauno marių vanduo.
