Eketės ežeras, arba Laukžemės tvenkinys, buvo dirbtinai suformuotas prieš keturis dešimtmečius užtvenkus Eketės upelį. Maždaug šešių kilometrų ilgio ežeras buvo atgaiva vietiniams, viliojo ir klaipėdiečius, kurie čia traukdavo ir maudytis, ir žvejoti.
Pastaruoju metu specialistai ėmė baimintis, kad per ilgus dešimtmečius visiškai susidėvėjusi užtvanka gali neatlaikyti potvynio jėgos – tuomet patvinęs vanduo grasintų užlieti ne tik aplinkines sodybas, pakrantėje įsikūrusius sodus, bet ir Klaipėdos senamiestį.
Klaipėdos valdžia nusprendė užtvanką remontuoti – tam skirta daugiau kaip ketvirtis milijono eurų, todėl ir pradėta sausinti ežerą.
Sujudo brakonieriai
Tokia darbų eiga ypač nepatinka aplinkui vandens telkinį gyvenantiems žmonėms. Po jų kiemus laksto savo būstų netekę bebrai ir ūdros, abejojama, ar ateityje bežydės ežere vandens lelijos, kaip iki šiol.
Sukilo ir žvejai mėgėjai: jų teigimu, senkant vandeniui žuvų iškart pradėjo tykoti brakonieriai. Laukžemės tvenkinyje buvo maždaug šimtas tonų įvairiausių žuvų, kurios čia ir neršia.
Žvejams pavyko užfiksuoti brakonierius, kurie nuslūgus vandeniui gaudė lengvą grobį. Tad meškeriotojai pasikeisdami pradėjo budėti prie ežero ištisą parą.
„Kol kas nuleista apie tris metrus vandens, dar vietomis liko gal penki metrai gylio.
Po savaitės vandens nebebus“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.
Jo teigimu, žuvys pateks į Danę, o tos, kurios ten neišplauks, bus dirbtinai perkeltos į kitą vandens telkinį.
Pradžiugino ministro laiškas
Žvejai aiškina, kad apie perkėlimą į kitą telkinį gamtosaugininkai pradėjo kalbėti tik dabar, kai į žvejų laiškus reagavo Aplinkos ministerija.
„Mes aiškinome gamtosaugininkams, kad išleidus žuvis ir po kiek laiko vėl prileidus į ežerą vandens jį reikės įžuvinti. Bus švaistomi valstybės pinigai.
Todėl reikia perkelti žuvis į tokį telkinį, kurio mikroflora panaši į Eketės ežero. Bet į mūsų aiškinimus buvo tiktai numota ranka“, – pasakojo žvejys Tomas Navalinskas.
Meškeriotojai nenuleido rankų, kreipėsi į aplinkos ministrą.
„Prieš kelias dienas mes gavome laišką su gera naujiena: ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą pakeisti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Dabar jose yra punktas, draudžiantis žvejoti vandens nuleidimo metu“, – džiaugėsi T.Navalinskas.
Žuvis perkels į tvenkinį
Pavyko užkirsti kelią ir dar vienam sumanymui: buvo norima valstybės turtą – reprodukcines žuvis – išvežti į privatų tvenkinį Kintuose.
„Pasiekėme, kad žuvys būtų perkeltos į Lazdininkų tvenkinį Kretingos rajone – iš vienos valstybės kišenės į kitą.
Įtikinome, kad išleistos į Danės upę žuvys pražūtų.
Tikimės, kad savaitgalį žuvys iškeliaus į naują vietą, – priklausys nuo to, kaip smarkiai slūgs likęs vanduo. Tikimės išgelbėti gamtos turtą. Svarbu, kad neteisėtai pagautos žuvys nenukeliautų į turgų“, – sakė žvejys mėgėjas.
Planuojama, kad užtvanka bus suremontuota ir ežeras po poros metų vėl prisipildys vandens.
Sutvarkys ir pakrantes
V.Marozo teigimu, dėl bebrų ir ūdrų problemų nėra – jie susiras kitą gyvenamąją vietą.
O ežero nusausinimas – puiki proga aplinkiniams sutvarkyti pakrantes, surinkti šiukšles, išpjauti menkaverčius medžius ir krūmus.
„Dėl ežero nusausinimo didelės bėdos neįžvelgiu.
Aišku, bus sunaikinta floros ir faunos, tačiau avarinės būklės užtvanką remontuoti buvo būtina“, – sakė V.Marozas.
Be pamėgto ežero paliekami žvejai ir aplinkiniai gyventojai įsitikinę, kad yra šiuolaikiškesnių būdų užtvankai remontuoti. Esą buvo galima dirbti nenuleidus viso vandens.
Specialistai tikina, kad tokios remonto technologijos pernelyg brangios.
