Keisti tie žmonės. Jei jau jie susikrovė tuos milžiniškus, niekam nebereikalingus daiktus į automobilį, kodėl juos veža gilyn į mišką? Juk puikiai žino, kad daro blogą darbą. Todėl slepiasi nuo pašalinių akių.
Ir ne tik. Juk už paliktus šalia konteinerių baldus gresia baudos. Ir gana didelės.
Tuo tarpu nuvežti baldus ar padangas į didžiųjų atliekų aikšteles kainuoja tik tiek, kiek automobilis sudegina degalų.
Tarša skverbiasi gilyn
Miške išmestos atliekos – tai ne tik akį rėžiančios šiukšlės. Viskas, kas atsiduria gamtoje, o ne sąvartynuose ar antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse, daro neigiamą poveikį aplinkai.
Stiklas? Jis niekur neišnyksta, kaip ir metalinės konservų dėžutės. Į jų briaunas, kaip ir stiklo duženas, bet kada gali susipjaustyti laukiniai gyvūnai. Jie gali įsipainioti kokių nors vijų gniutuluose ar geležinėse išmestų miegamojo baldų spyruoklėse.
Plastikas? Jis taip pat savaime niekada nesuyra. Ir, numestas miške, nepakeltas nuo žemės jame liktų amžiams.
Visos tos atliekos, atsidūrę gamtoje, yra plaunamos lietaus vandens ar tirpstančio sniego. Teršalai skverbiasi į gruntą, gilyn, patenka į gruntinį vandenį, o iš jo – tolyn, kol per visą ekosistemą pasiekia patį žmogų.
Girininkai niršta
„Vasarą šiukšlių netrūksta. Bet blogiausia mūsų girininkijoje būna rudenį. Mat nuo lapkričio 1-osios, o kai kur – gal vėliau, komunalininkai nustoja iš sodininkų bendrijų vežti buitinių atliekų konteinerius. Esą, žiemą bendrijose niekas nebegyvena. Štai tada šiukšlių maišų miške – nors vežimus vežk“, – sakė Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkas Valdas Liegus.
Verkių girininkija yra įbridusį į patį Vilnių. Tad miško keliukais kai kurie vilniečiai ją yra skersai išilgai išraizgę. Vieni – poilsiaudami, kiti – šiukšlindami.
„Samdome du darbininkus šiukšlėms surinkti, nors pagal teisės aktus to daryti mums nepriklauso. Tai – komunalininkų darbas. Bet renkame šiukšles patys, antraip miškas virstų sąvartynu“, – kalbėjo V.Liegus.
Jo teigimu, Verkių girininkija užsako didelius, 10 kubų atliekų talpinančius konteinerius. Ir šiemet kuo įvairiausių buitinių atliekų, surinktų miške, aklinai jau pripildyti devyni.
„Ko tik žmonės neišmeta – ir sofų, ir šaldytuvų. Tai kasdieninė priemiestinių miškų problema“, – kalbėjo girininkas.
Jam paantrino ir Pavilnių girininkijos girininkas Petras Kutulskas.
„Rangos įmonė, kuri mūsų miške kirtimus atlieka, surenka ir šiukšles. Mes patys tuos didžiuosius konteinerius jai užsakome.
Visko žmonės miškuose primėto. Būna, atriši maišą, o jame – ir kibiras senas, ir koks plaukų džiovintuvas, ir seni drabužiai.
Nemažėja tų šiukšlintojų, ir, ko gero, ilgai dar jų bus.
Neberandame miške tik „bambaliukų“. Šituos tai jau žmonės susirenka. Štai, jei dar ir padangas automobilių supirktų – jie ir joms atsirastų depozito sistema, labai neblogai būtų“, – šyptelėjo girininkas.
Atliekas priima nemokamai
„Esu vežusi į Naujojoje Vilnioje, Pramonės gatvėje esančią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę automobilio padangas. Jokio mokesčio. Aikštelė – idealiai sutvarkyta. Nėra ten jokių eilių: atvažiuoji, pasirašai žurnale, išvažiuoji“, – pasakojo sodininkų bendrijoje „Vairas“ gyvenantis vyriškis.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir kitos savivaldybės Lietuvoje, savo interneto tinklalapyje yra paskelbusi didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių adresus. O taip pat – ir tai, kiek ir kokių atliekų priimama nemokamai.
Pavyzdžiui, vienas gyventojas, turintis automobilį, per metus nemokamai į aikštelę gali atvežti 4 padangas. Bet juk paprastai daugiau jų nė nesusidaro.
Arba teigiama, kad vienas gyventojas į aikštelę per vieną kartą nemokamai gali pristatyti tiek atliekų, kiek telpa į lengvojo automobilio bagažinę arba lengvojo automobilio priekabą.
Baldai ar didesnių matmenų buitinė technika gali būti atvežama mikroautobusais. O antrinių – perdirbti tinkamų žaliavų kiekis apskritai neribojamas.
Tačiau dar labai nedaug žmonių pasirenka tokį – legalų didžiųjų atliekų šalinimo būdą. Bet daro tai, ką jiems į galvą įkalė sovietmečio pasaulėžiūra: „Nepagautas – ne vagis, nepričiuptas – ne nusikaltėlis“.
Baudos – didelės, bet pričiupti – sunku
Šiemet sausį įsigaliojusi nauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcija numato dar didesnes baudas už Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą.
Pavyzdžiui, už kubinį metrą ar mažesnį kiekį nepavojingų atliekų bauda siekia nuo 28 iki 57 eurų. Paprasčiau tariant, tokią baudą galima užsidirbti numetus miške atliekų prikimštą plastikinį pirkinių maišelį.
Pavojingos atliekos – „brangesnės“: bauda už šiukšlinimą jomis siekia 80-173 eurus. Baudos dydžiui įtakos turi ir tai, kur tos šiukšlės numestos. Jie jos išmėtytos vandenvietėse ar saugomose teritorijose, baudžiama be gailesčio ir smarkiau.
Didesnis kiekis atliekų, didesnės yra ir baudos. Už nepavojingas atliekas, jei jų kiekis sukasi apie porą kubinių metrų, baudos staiposi tarp 173 iki 1158 eurų. Jei tokios atliekos atsiduria saugomose teritorijose, baudos pasistiebti gali ir iki 1737 eurų.
Už pavojingas atliekas kertama dar didesnėmis baudomis. Jei jų kiekiai perkopia 5 kubus, baudos taip pat perlipa 4 tūkst. eurų.
