Anot šios bendrovės atstovo Andriaus Kasparavičiaus, jėgainėje per metus įmanoma sudeginti apie 260 tūkst. tonų atliekų. Tačiau jų kiekis buvo ribojamas – maždaug trečdalį viso jėgainei naudojamo kuro turėjo sudaryti biokuras. „Dabar ribojimo nebėra – nuo 2016-ųjų spalio deginame tik atliekas. Joms sudegus susidarančio šlako kiekis prilygsta 20–25 proc. sudeginto kuro“, – aiškino A.Kasparavičius.
Šios jėgainės kuro deginimo įrenginiuose per 2014-uosius susikaupė apie 55 tūkst. tonų šlako, pernai – apie 59 tūkst. tonų. Skaičiuojama, kad per šiuos metus atliekų degimo produktai sudarys apie 60–65 tūkst. tonų.
Vis dar veža į sąvartyną
Itin aukštoje temperatūroje deginant atliekas ant pakuros dugno sukrinta šlakas – kietos, į akmenis panašios nuosėdos. „Fortum Klaipėda“ yra sudariusi sutartį su Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartynu ir šlaką gabena į jį.
Pasak A.Kasparavičiaus, iki šiol šlakas buvo naudojamas sąvartynui uždengti, bet šiemet danga jau baigta užkloti. „Šlakas kaupiamas. Tai situacija, iš kurios ieškoma išeičių. Pavyzdžiui, jau vyksta sertifikavimo procesas – sertifikavimo įmonės užsakymu šlako mėginiai tiriami“, – sakė įmonės atstovas.
Degimo procese susidariusios nuodingosios medžiagos – lakieji pelenai – kaupiami Klaipėdos uoste esančiuose specialiuose sandėliuose. Vėliau laivu jie išgabenami į vieną Norvegijos salą – buvusią klinčių kasyklą, kur ir yra laidojami.
Praverstų užsienio patirtis
Nors šiuo metu atliekų deginimo įmonė veikia tik Klaipėdoje, po gerų metų dar viena turėtų iškilti ir Vilniuje. O ir visų kitų regionų MBA kaupiamos degiosios atliekos taip pat turės būti sudegintos.
Po atliekų deginimo proceso susidariusių šlakų ir pelenų kiekis nuolat didės. Kaip ir kam juos panaudoti? Užsienio patirtis liudija, kad šios degimo proceso atliekos, atskyrus metalo likučius, gali atitikti aplinkosaugos reikalavimus. O jei jie nekelia pavojaus žmonėms ir gamtai, gali būti naudojami kaip produktai civilinėje inžinerijoje, pavyzdžiui, kelių tiesimo sektoriuje ar gelžbetonio konstrukcijoms gaminti.
Vienas pavyzdžių – Vokietija. Joje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako, dauguma – gatvėms tvarkyti. Ir tik 10 proc. jų šalinama sąvartynuose. Nyderlanduose visa tai naudojama betono užpildams. Tam mažiau sunaudojama cemento, kurį gaminant susidaro didelė anglies dvideginio emisija.
Pasak vienos didžiųjų kelių tiesimo įmonių vadovo Stanislovo Kablio, apdorotą, aplinkai nekenksmingą šlaką asfaltui gaminti būtų galima naudoti tik tokiu atveju, jei tai būtų ekonomiškai naudinga.
„Kelių dangos kaina priklauso nuo sudedamųjų dalių savikainos, o jai daugiausia įtakos daro transportavimo sąnaudos. Tad šlaką galima būtų naudoti, jei jo sankaupos atsirastų arti statybų objekto arba būtų kompensuojamos gabenimo išlaidos. Pasaulyje tai dotuojama: teršėjas sumoka už šlako panaudojimą. Vadinasi, į atliekų deginimo savikainą turi būti įrašytos ir neutralizuotų degimo produktų transportavimo sąnaudos“, – svarstė S.Kablys.
Parengė taisykles
Iki šiol nebuvo reglamentuotas pelenų ir šlako, susidariusio atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymas. Nebuvo ir išsamių tyrimų, kokią įtaką aplinkai daro šie degimo produktai. Tačiau šiuo metu pagal „Fortum Klaipėda“ įmonės užsakymą juos atlieka Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Ramunės Laukevičienės, bendradarbiaujant su mokslininkais, kurie vykdo šiuos tyrimus, pirmiausia buvo nustatytos šlake ir pelenuose esančių teršalų išplovimo ribinės vertės.
O neseniai buvo parengtos ir aplinkos ministro patvirtintos taisyklės, kurios reglamentuoja atliekų deginimo įrenginiuose susidarančių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus. Jos įsigalios nuo 2017-ųjų sausio 1 dienos.
Reikalavimuose numatyta, kad pelenai ir šlakas turi būti tvarkomi taip, jog esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų neišnešiotų vėjas, o veikiant krituliams ar atodrėkiui juose esančios cheminės medžiagos negalėtų patekti į požeminį ar paviršinį vandenį ar aplinką – nesukeltų pavojaus žmogui bei gamtai.
„Apdoroti pelenai ir šlakas, atitinkantys nustatytus reikalavimus, galės būti panaudojami kaip statybinė medžiaga, jos papildas arba pakaitalas keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams kloti. Tai suteiktų ne tik ekonominės, bet ir aplinkosauginės naudos – gerokai sumažėtų sąvartynuose šalinamų pelenų ir šlako kiekis“, – sakė R.Laukevičienė.
Parengti reikalavimai netaikomi medienos kuro pelenams, taip pat pelenams, susidarantiems pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, lakiesiems pelenams, susidarantiems atliekų deginimo įrenginiuose ar atliekų bendro deginimo įrenginiuose, tvarkyti. Taip pat ir šalinant pelenus, susidarančius namų ūkiuose. Kadangi pavojingų atliekų deginimo įmonėje „Toksika“ susikaupiančios atliekos yra kenksmingos aplinkai, jos niekam negali būti panaudojamos. Pavojingieji pelenai bei šlakas saugomi įmonės specialiai įrengtoje pavojingųjų atliekų laikymo aikštelėje.
Iki šiol nebuvo teisės aktų, nustatančių reikalavimus, kaip deramai sutvarkyti pelenus ir šlaką, susikaupiančius atliekų deginimo įrenginiuose. Nebuvo ir tokio poreikio, nes jų kiekis nebuvo itin didelis. Tačiau situacija jau keičiasi.
Aplinkosaugos reikalavimai – dar griežtesni
Pranas Baltrėnas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto profesorius
„Labiausiai aplinką teršia tai, kas per dūmtraukį su suodžiais patenka į orą. Pati tarša labiausiai priklauso nuo to, koks kuras deginamas. Ypač tarša pavojinga, jei atliekose būna sunkiųjų metalų. Todėl į dūmtraukius privalu įstatyti filtrus kietosioms dalelėms surinkti, pavyzdžiui, vadinamuosius rankovinius (juose dūmai perkošiami per specialios pluoštinės medžiagos rankoves) arba elektrostatinius. Juoba kad pagal naują direktyvą kitąmet įsigalios griežtesni kietųjų dalelių išmetimo į orą reikalavimai. Todėl veiksminga dūmų valymo įranga yra būtinybė. Pelenus, kurie deginimo krosnių pakurose nusėda ant dugno, paprasčiau neutralizuoti. Šiuo metu universiteto Aplinkos apsaugos katedros mokslininkai kaip tik atlieka iš „Fortum Klaipėda“ atgabentus dugno pelenų tyrimus. Jų duomenys neišvengiamai priklausys ir nuo to, kokios atliekos buvo deginamos tą dieną, kai paimtas mėginys. Todėl svarbiausia rasti ryšį tarp to, kas deginta, ir kuo užteršti pelenai.“
