Kiek pakilo mokesčiai už komunalinių atliekų surinkimą? Ar visi gyventojai už tai mokės brangiau? Ar tiems, kurie stropiai rūšiuoja atliekas, galės už šią paslaugą mokėti pigiau? Šiems klausimams atsakymų dar teks lūktelėti.
O kol kas didžiausias pokytis – pagal naująją metodiką už atliekų surinkimą ir sutvarkymą skaičiuojamas dvinaris mokestis: pastovioji ir kintanti jo dalis.
Kaime žmonės viską išrūšiuoja
„Dar tik pati pradžia. Pagal naująją tvarką dar tik kartą teko mokėti už atliekų išvežimą. Tačiau kaime ar nedidelėse gyvenvietėse viskas kitaip, nei mieste. Neišrūšiuotų šiukšlių pas mus mažai telieka“, – sakė Utenos rajone, Vyžuonose gyvenanti šios seniūnijos darbuotoja, vyriausioji specialistė Rimutė Šeikienė.
Jos teigimu, kaime gyvenantys žmonės visa tai, kas pūva – maisto atliekas ar daržovių lupenas – paprastai suverčia į komposto duobes. O jei kas turi gyvulių, pašarui tinkančius maisto likučius jiems ir sušeria.
„Vis dėlto labai gerai, kad atsirado tie rūšiavimo konteineriai, į kuriuos metamas plastikas, metalas, stiklas bei popierius. Jie gana greitai prisipildo, bet už jų ištuštinimą nereikia mokėti. Nedaug telieka šiukšlių, kurios sukrinta į konteinerį, esantį prie savų namų“, – kabėjo R.Šeikienė.
Moteris paaiškino, kad nuo sausio Utenos rajone atsiradusi nekintanti įmokos dalis – abonentinis mokestis – kaimiškose vietovėse siekia 2,72 euro. Tuo tarpu už kiekvieną išvežamą nuo namų konteinerį dabar tenka mokėti 2,13 euro. Anksčiau šis mokestis buvo mažesnis.
Geriausia – asmeninė patirtis
Utena – viena tų savivaldybių, kurios naująją rinkliavos už komunalinių atliekų apskaičiavimo metodiką patvirtino anksčiausiai: praėjusių metų pabaigoje. Ir už sausį žmonės jau gavo naujas sąskaitas.
Kaip pasikeitė jose įmokos?
„Mieste dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose, ir jiems tenkančių įmokų pokyčiai nėra labai ryškūs.
Pastovioji dalis būstui per mėnesį daugiabučiuose siekia 2,25 euro (įmokos toliau nurodytos su PVM – red.), o kintamoji dalis priklauso nuo bute gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičiaus. Vienam žmogui ji sudaro 1,26 euro, tačiau kai bute gyvena daug žmonių, ji menksta“, – sakė Utenos rajono savivaldybėje buitines atliekas tvarkančios įmonės „Utenos komunalininkas“ direktorius Tautgirdas Narbutas.
Kuo daugiau bute gyventojų, tuo mažiau kiekvienam iš jų tenka kintamojo mokesčio. Pavyzdžiui, jei gyvenama bute trise, bendras mokestis bus maždaug toks pat, kaip ir ankstesniais metais.
Jei bute du ar vienas gyventojas, kintamoji dalis bus didesnė.
„Bet kol kas tai sudėtinga metodika ir gana sunkiai pritaikoma. Išvadas apie paslaugos pabrangimą ar atpigimą daryti bus galima tik metų metų pabaigoje“, – kalbėjo T.Narbutas.
Drausmės nepritrūko
Ar naujoji sistema paskatins žmones rūšiuoti atliekas? Anot T.Narbuto, bent jau to tikimasi.
„Įmokos turės būti kasmet perskaičiuojamos – tai yra numačiusi vyriausybė.
Jas perskaičiuojant bus atsižvelgiama į atliekų tvarkymo sąnaudas. Kuo daugiau jų gyventojai surūšiuos, tuo mažiau atliekų pateks į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, o iš jų – į sąvartyną. Vadinasi, mažiau už jas reikės mokėti, todėl yra vilties, kad kintamoji įmokos dalis mažės“, – kalbėjo „Utenos komunalininko“ vadovas.
Vis dėlto žmonėms, kurie gyvena daugiabučiuose, dar neįmanoma apskaičiuoti individualaus mokesčio pagal jų asmeniškai sukauptų atliekų kiekį. Tačiau bet kokiu atveju rūšiavimas turi teigiamos įtakos galutiniam jų surinkimo ir sutvarkymo įkainiui.
Už surūšiuotų pakuočių sutvarkymą gyventojams juk nereikia mokėti – už tai sumoka organizacijos, atstovaujančios gamintojus bei importuotojus.
„Aš pats gyvenu savo name. Nuo šiol nekintanti įmokos dalis individualiems namams siekia 2,72 euro. Turiu konteinerį, už kurio ištuštinimą kaskart mokėsiu.
Nustatyta, kad už mažesnį konteinerį mokestis siekia 1,06 euro , už dvigubai didesnį – 2,14 euro.
Anksčiau buvo nustatyta minimali susikaupimo norma, dabar jos neliko.“, – užsiminė T.Narbutas.
Jo teigimu, kol kas konteineriai Utenoje ištuštinami kartą per savaitę. Bet vėliau, įvertinus situaciją, išvežimo dažnis gali retėti, nes individualūs namai atliekas gana stropiai rūšiuoja, ir bendras jų srautas tikrai mažėja.
„Derinsime pokyčius su savivaldybe. Gali būti, kad pakaks konteinerius ištuštinti kas antrą savaitę. Matome, kad priartėjo laikas, kai žmonės per savaitę nepripildo konteinerio“, – sakė T.Narbutas.
Naujovė laukia balandžio
„Įmokos įskaičiavimo metodiką miesto taryba patvirtino pernai gruodį. Tačiau naujoji rinkliava mūsų rajone įsigalios tik nuo balandžio 1 dienos“, – sakė Kaišiadorių savivaldybės įmonės „Kaišiadorių paslaugos“ vadovė Lina Šeleikienė.
Jos teigimu, kiekviename Lietuvos rajone atskirai buvo skaičiuojama, kokio dydžio įmokas nustatyti. Tai buvo daroma vertinant susikaupiančių atliekų kiekį, o jis savivaldybėse – skirtingas.
„Šiandieniai skaičiai liudija, kad mūsų rajone tarifai kils – kai kurioms sritims įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą pabrangs, pavyzdžiui, individualioms valdoms.
Mat pastovioji dalis – abonentinis mokestis pagal naująją metodiką nustatomas atsižvelgiant į konteinerių išvežimo dažnį.
Jei žmonės užsisako konteinerio ištuštinimą pačiu rečiausiu tarifu, tarifas dalinamas iš 1, jei kas antrą savaitę ar dažniau – dalinamas iš 2. Tad daugiausia mūsų rajone mokės žmonės, kuriems konteineriai išvežami kartą per savaitę“, – paaiškino L.Šeleikienė.
Pagal vyriausybės patvirtintas taisykles pastovioji įmokos dedamoji skaičiuojama pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius.
Taigi Kaišiadorių rajone nustatytas pastovusis vietinės įmokos dydis (su PVM) metams yra 19,17 euro, tad mėnesiui – 1,59 euro. Kintamoji įmoką už kubinį metrą atliekų sudaro 7,66 euro.
Ar naujoji rinkliava skatins gyventojus nuoširdžiau rūšiuoti atliekas?
„Mūsų patirtis liudija, kad rūšiavimo modelis nepasitvirtino. Žmonės į atliekoms rūšiuoti skirtus konteinerius sugrūda viską, ką tik nori išmesti: batus, skudurus, net sulūžusias žoliapjoves.
Tai – ne rūšiavimas, bet gudravimas, kad tik atliekų namie susikauptų mažiau ir nereikėtų už jas mokėti. Maždaug 60 proc. neva surūšiuotų atliekų yra užterštos. Jas tenka gabenti į sąvartyną, ir už jas sumokame mes patys“, – sakė Lina Šeleikienė.
Laukiama žinių iš savivaldybių
Laura Zukė
Aplinkos apsaugos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja
„Šiuo metu dar renkame informaciją iš savivaldybių apie tai, kaip pasikeitė ar pasikeis gyventojų įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą.
Kaupiame detalią jų informaciją – žiūrime, kiek savivaldybių, atsižvelgdamos į taisyklių pokyčius, jau yra patvirtinusios naują metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas įmokų dydis, kiek dar rengiasi tai padaryti.
Vėliau atliksime analizę, ir, ko gero, balandį galėsime tiksliai žinoti, kaip pakito įmokos. Įvertinsime, kokias taisyklių nuostatas sudėtinga įgyvendinti, ir, jei bus poreikis, jas patikslinsime.
Apskritai metodika, nustatanti, kaip apskaičiuoti rinkliavą ar įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų bei sutvarkymą, buvo patvirtinta dar 2013 metais.
Ji buvo pakeista 2016-aisiais, o kartu buvo ir pervadinta – dabar tai vadinama taisyklėmis.
Iš esmės niekas nesikeitė, tačiau buvo palengvintos tam tikros šių taisyklių nuostatos.
Svarbiausi dalykai, kurie įtvirtinti šiuo metu galiojančiose taisyklėse – tai nustatytas baigtinis būtinųjų sąnaudų, susidarančių tvarkant atliekas, sąrašas. Metodikoje baigtinio būtinųjų sąnaudų sąrašo nebuvo, joje išvardijus būtinųjų sąnaudų sąrašą buvo viena iš sąnaudų grupių „kitos sąnaudos“.
Šiuo metu taisyklėse aiškiai įvardinta ir tai, kad bešeimininkių atliekų tvarkymo išlaidos negali būti įskaičiuotos į gyventojų mokamą įmoką. Nes, atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymą, už jas atsakingos savivaldybės. Ankstesnėje metodikoje to nebuvo aiškiai nurodyta.
Taisyklėse konkrečiai nusakyta ir tai, kad gamintojai bei importuotojai turi sumokėti už jų atliekų – pakuočių bei antrinių žaliavų tvarkymą. Šios sąnaudos negali būti įrašytos į rinkliavos sąnaudas.
Dar vienas iš pakeitimų – gyventojai arba ūkio subjektai (įmonės), kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais (daugiabučių gyventojai, sodininkų bendrijos ir kt.), kintamoji rinkliavos ar kitokios įmokos dedamoji turi būti skaičiuojama pagal nustatytą naująjį būdą.
Sausio pabaigos duomenimis, iš 60 savivaldybių 30 jau buvo patvirtinusios savo įmokų apskaičiavimo metodiką, parengtą atsižvelgiant į minėtas taisykles. Dar 17 savivaldybių turėjo parengusios teisės aktų projektus“.
