Praėjusiais metais kai kam galėjo pasirodyti net ir keistoka, kai į Lietuvą atvykęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurios gretas planuoja įsitraukti ir mūsų šalis, vadovas Angelas Gurria kalbėjo netgi apie miško sektorių.
Vis dėlto tai neturėtų stebinti, nes valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas. 2015 metų duomenimis, valstybės valdomo miškininkystės sektoriaus vertė siekė 1,2 mlrd. eurų.
Tačiau pati grąža valstybei yra menka. Pavyzdžiui, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį 42 urėdijos uždirbo vos 12,426 mln. eurų normalizuoto pelno – netgi mažiau nei per tą patį 2015-ųjų laikotarpį.
Viena iš baltų varnų
EBPO vadovas A.Gurria dar praėjusiais metais aiškino, kad 42 urėdijų, kurias prižiūri Generalinė urėdija, tokiai šaliai yra pernelyg daug. Mat visoje Europoje valstybiniai miškai prižiūrimi centralizuotai – visur (išskyrus Lietuvą ir Vengriją) yra viena už tai atsakinga įmonė.
Nepaisant to, kone prieš porą metų buvo priimtos Miškų įstatymo pataisos, kuriose numatytos 42 urėdijos.
Tačiau dabar padėtis keičiasi: jau paskelbta apie numatomą miškų sektoriaus pertvarką. Jai pasibaigus šis turtas pereis į vienos valstybės įmonės, kurios vadovai bus renkami konkurso būdu, rankas. Šis projektas pristatytas ir EBPO misijai.
„Stojant į EBPO liko neišspręstas klausimas dėl urėdijų. Jas reikia sutvarkyti, o tai reiškia, kad jų skaičius turi būti sumažintas, jos turi dirbti efektyviai, skaidriai ir duoti naudos valstybei“, – sakė prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.
Dėmesys aplinkosaugai
Įsibėgėjus pertvarkai numatyta skirti daugiau dėmesio aplinkosaugai. Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, į miškus būtina žvelgti ne tik kaip į pajamų šaltinį, bet ir kaip į gamtosauginę vertybę.
„Optimizavus lėšas ir jų srautus bus galima labiau finansuoti, pavyzdžiui, įvairių buveinių priežiūrą. Jos prižiūrimos ir dabar, tačiau tam nuolat stinga pinigų.
Tokie ūkininkavimo būdai kainuoja – vienur reikia šienauti, kitur atlikti kitokius darbus. Ekonominiu požiūriu tai nuostolinga, todėl šiai sričiai nuolat stigdavo finansavimo. Pertvarkai įsibėgėjus didelė dalis sutaupytų lėšų bus skiriama būtent šiems darbams“, – aiškino D.Dudutis.
Miškininkų neatleidinės
Numatoma pertvarka aktuali valstybės miškų sektoriaus darbuotojams. „Miškininkai yra siauros specialybės darbuotojai, jiems sunku rasti kitą darbą“, – sakė Lietuvos miškų ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tačiau D.Dudutis tvirtino, kad pačių specialistų niekas atleisti neketina. Tiesiog miškininkai turi būti miškuose, o ne kabinetuose. Turi būti aiškesnė skirtis tarp komercinės miško veiklos ir aplinkosauginės vertės kūrimo, nes dabar dvi funkcijos yra susipynusios.
„Administracijose darbuotojų turėtų sumažėti, o kiek – tarsimės su profesinėmis sąjungomis. Tuo metu dirbantiems miškuose tikrai niekas negresia.
Esminiai darbai ir funkcijos tikrai nesikeis – miškų atkūrimas, priežiūra ir apsauga buvo, yra ir liks miškininkų rankose. Nei darbų apimtis, nei jų kokybė dėl reformos negali nukentėti“, – aiškino Aplinkos ministerijos Miškų departamento vadovas.
Pasak jo, miškuose dirbantiems specialistams pertvarka atneš tik teigiamų permainų, nes sutaupius lėšų ketinama didinti jiems atlyginimus, taip mažinant socialinę atskirtį regionuose ir stabdant emigraciją.
„Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad nauja struktūra nusistovi ne per vienus metus, tačiau ji tikrai yra naudinga patiems miškininkams. Pas mus jų algos dabar siekia apie 900 eurų (neatskaičius mokesčių), o anksčiau reformas vykdžiusioje Lenkijoje – 1,8 tūkst., Latvijoje – 1,9 tūkst. eurų.
Tai yra siekiamybė ir mums, nes tokius atlyginimus gaunantys specialistai vargu ar norės kur nors išvykti“, – sakė D.Dudutis.
Su miškų reforma susijusios įstatymų ir kitų teisės aktų pataisos turėtų būti svarstomos jau Seimo pavasario sesijos metu. Pati pertvarka turi būti pradėta kitais metais.
Reikia tinkamo modelio
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis tvirtino, kad numatoma reforma privačių miško savininkų nekliudys, o valstybė savo turtą galinti valdyti taip, kaip jai atrodo geriau.
Anot jo, jungiant dabartines urėdijas į vieną įmonę svarbu, kad konkrečiame regione miškininkai ir kiti specialistai atliktų savo darbą taip, kaip privalo, ir gautų už tai atitinkamą atlygį.
„Turi būti numatytos aiškios taisyklės, kaip ir už ką žmonės bus skatinami. Kitose šalyse galima surasti ne tik teigiamų, bet ir prastų miško valdymo pavyzdžių.
Antai Makedonijoje yra arogantiškas centrinės organizacijos vadovas, ir tik nuo jo įgeidžių priklauso, kas, kur ir kiek ko nors gaus. Taip tikrai neturi būti.
Bet kuriuo atveju po pertvarkos visur išliks specialistai, miškininkai. O kaip vadinsis padalinių vadovai – urėdais ar kaip nors kitaip, ne itin svarbu“, – svarstė A.Gaižutis. Akivaizdu, kad valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas.
Apie miškus: faktai ir skaičiai
Lietuvoje miškai sudaro 2,18 mln. hektarų, iš jų mišku apaugę yra 2,055 mln. ha, o miškingumas sudaro 33,4 proc. Didžiausią dalį (56 proc., arba 1,15 mln. ha) miškų ploto užima spygliuočių medynai. Beveik pusę (49,7 proc.) miškų ploto užima valstybiniai miškai, kurie sudaro 1,085 mln. ha.
39,7 proc., arba 866 tūkst. ha, miško valdo privatūs savininkai, kurių Lietuvoje 2015 metų pradžioje buvo 247,8 tūkst. ir kurie vidutiniškai valdo 3,4 ha. 10,5 proc. miškų ploto yra rezervuota nuosavybės teisei atkurti.
Miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės – 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Didžiausios yra Švenčionėlių (42 tūkst. hektarų) ir Panevėžio (38 tūkst. hektarų) miškų urėdijos, o mažiau nei po 15 tūkst. hektarų valdo Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos.
2015 metais urėdijos gavo 158,7 mln. eurų pajamų – 5,4 proc. mažiau nei 2014 metais.
Jų mažėjimui daugiausia įtakos turėjo atpigusi apvalioji mediena, kurios vidutinė kaina smuko nuo 43,8 euro už kub. m 2014 metais iki 38,6 euro 2015 metais. Krintant kainai parduotas apvaliosios medienos kiekis augo 7 proc. Iš viso 2015 metais buvo parduota 3,7 mln. kub. m apvaliosios medienos.
Praėjusių metų birželio pabaigoje miškų urėdijose dirbo 4073 darbuotojai. (BNS)
