Europos Komisijos duomenimis, kasmet plastiko gamyba pasauliniu mastu tendencingai auga. Praėjusiais metais visų plastiko gaminių svoris siekė beveik 350 milijonų tonų – vien Europos Sąjungos (ES) šalims tenka apie 15 proc. gamybos rinkos. Ši, šimtmečiais yranti medžiaga, naudojama statyboms, elektroniniams prietaisams, agrokultūrai ir automobilių pramonėje, tačiau didžiausia dalis, net 40 proc. – pakuočių gamyboje.
Plečiantis ir PET taroje parduodamų produktų asortimentui, aplinkosaugininkai skambina pavojaus signalais – būtina ieškoti efektyvių sprendimų. Abu sprendimus rinkai pasiūlė UAB „Akvavita“, sumažinusi plastiko butelių masę ir sukūrusi ekologišką taros pakavimo inovaciją.
„Ekologiniu požiūriu Lietuva sparčiai vejasi pažangiausias Europos valstybes: šalyje sėkmingai funkcionuoja taromatai, sprendžiami plastikinių maišelių gamybos ir naudojimo mažinimo klausimai, – sako UAB „Akvavita“ direktorė Aistė Miliūtė. – Vis dėlto vien šių pastangų nepakanka, todėl svarbu nuolatos ieškoti inovatyvių sprendimų, leidžiančių keisti plastiko butelių ir jų pakuočių gamybą.
Įgyvendindami abu projektus, siekėme padidinti įmonės konkurencinį pranašumą, tačiau abiem idėjomis pasiūlysime pasinaudoti ir kitoms Lietuvos įmonėms.“
Mokslininkų patobulintas vandens butelis
Bendrovės atlikti skaičiavimai parodė, kad sukūrus specialią gamybos technologiją, PET pakuotės masę būtų galima sumažinti net 50 proc., tad pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, kartu su norvegų įmone „Berg Holding AS“ sukūrė naują plastiko pakuotę vandeniui ir vaisvandeniams.
Projekto metu sukurtai pakuotei naudojama 30 proc. natūralių ir 70 proc. – perdirbtų medžiagų. Nauji buteliai tampa plonesni, minkštesni, todėl pagerėja jų suspaudžiamumas – svarbus faktorius perdirbimo procese. Net 100 proc. pagamintos ir panaudotos PET produkcijos bus perdirbama į tekstilės gaminius, statybines medžiagas, plastikus, baldus ir kt.
Inovacija teigiamos įtakos ekologijai turės ir kitais aspektais. Pirmiausia, mažesnis plastiko naudojimas, planuojama, leis sutaupyti jo net 54–72 tonas per metus (16 proc. viso sunaudojamo plastiko).
Be to, 10 proc. turėtų sumažėti logistikos kaštai, 16 proc. – taršos mokestis, elektros sąskaitos – net 40 proc., o bendrai į aplinką išskiriamas anglies kiekis, tikimasi, sumažės 70 proc. Vėliau prie šių rezultatų prisidėti ir pagerinti galės ir kitos įmonės, kurios naujojo buteliuko privalumais naudotis galės iškart, be pradinių investicijų ir tyrimų, tad teigiamas poveikis aplinkai tik dar labiau didės. Bendra šio projekto vertė – daugiau nei 4 mln. eurų.
Vietoje plastiko plėvelės – butelių rišimas
Atlikti tyrimai parodė, kad vien pakeitus butelių pakavimo bei paletizavimo technologiją ir vietoje plėvelės pritaikius specialias žiedines juosteles su rankena, plastiko naudojimą galima sumažinti net 90 procentų, tad bendrovė ėmėsi dar vieno pokyčio.
Projekto įgyvendintojų teigimu, iki šiol naudotas taros pakavimo metodas, butelius apdengiant tvirta plastiko plėvele, buvo gana patogus sprendimas transportavimui, tačiau neekologiškas.
Rasti kitą būdą, leidžiantį patogiai supakuoti vandens ar vaisvandenių butelius, sumažinant gamybos kaštus bei sunaudojamo plastiko kiekį, buvo iššūkis net ir tarptautinių universitetų mokslininkams bei tyrėjams, su kuriais bendradarbiauta vystant projektą.
Trejus metus trukusį ir daugiau nei 3 mln. eurų kainavusį projektą „Akvavitai“ įgyvendinti padėjo ir prie kito projekto prisidėjusi „Berg Holding AS“, dalį jo finansavo taip pat Norvegijos Karalystė.
Naujuoju sukurtu metodu, taikant rišamąjį pakavimą, nebereikia naudoti specialaus šiluminio tunelio, todėl energijos suvartojimas mažėja net iki 63 proc.
Be to, atsiranda galimybė ant paletės sutalpinti daugiau surištų butelių nei iki šiol, apdengus juos plėvele. Taip logistikos kaštų turėtų sumažėti apie 12 proc., anglies emisijos – 12 proc., oro taršos – apie 11 proc.
Bendrovė tikisi, kad neekologiškų plastikinių plėvelių pakaitalas bus pripažintas rinkoje, o vėliau pritaikytas ir tarptautiniu mastu.
