Daugiabučius bei viešosios paskirties pastatus savivaldybės „aprengia“ vieną po kito. Taip jie, renovuoti, paverčiami statiniais, kuriems šildyti suvartojama perpus mažiau energijos. O ką daryti individualių namų savininkams, kurie, šildo juos degindami dujas, durpes ar akmens anglį bei kartu „degina“ ozono sluoksnį?
Nuostata, kad, palyginus su gamyklomis, individualūs namai į orą išmeta tik krislą teršalų, tėra iliuzija.
Juoba kad įmonėms yra suteikiami apyvartiniai taršos leidimai. Jos turi atsiskaityti – pateikti taršos išmetimo į orą duomenis.
Tuo tarpu smulkmė – mažos įmonės ar individualių namų gyventojai krosnyse degina tai, ką sumano.
Orą teršia kiekvienas pastatas, kuris šildomas deginant iškastinį kurą. Nesvarbu, kur jis bestovėtų – atokiame kaime ar Vilniaus Šnipiškėse. Nes kietosios dalelės bei anglies anglies dvideginis šaltuoju metų laiku per dūmtraukius visu smarkumu veržiasi lauk.
Ką daryti? Vienas būdas – atnaujinti senus, daug energijos suryjančius individualius namus, įrengiant juose ir atsinaujinančių energijos šaltinių, kitas – bent jau pakeisti iškastinio kuro katilus į modernesnius, kuriems naudojamos granulės ar kitoks biokuras.
Tačiau yra ir dar geresnių šildymo sistemų, kurios apskritai neteršia aplinkos.
Skaičiuoja ir stato
Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 300 individualių namų, kurių statytojai turi įsirengę vadinamąsias dvipusės apskaitos fotovoltines saulės jėgaines. Estai gali prieš mus puikuotis – jie jų turi bene 700. Visa bėda, kad Lietuvoje dar gana painu sutvarkyti dokumentus, kol gaunamas leidimas saulės jėgainių pagamintą elektros energijos perteklių „paskolinti“ elektros tinklams, o, esant poreikiui – atsiimti.
Klaipėdoje naujo, 100 kv. metrų ploto namo projektą suderinęs vyriškis pasakojo, kad į abipusės apskaitos saulės jėgainę jis investuos apie 7000 eurų. Ši kaina jau nėra tokia baisi, kaip prieš kokius penkerius metus.
Dar viena didelė problema, kuri kyla tokiems energijos šaltiniams prijaučiantiems žmonėms – akumuliatoriai, kurie kauptų saulės pagamintą energiją. Jų iki šiol tiesiog nebuvo.
Tačiau ir Lietuvoje jau yra keletas individualaus būsto savininkų, kurie tokius akumuliatorius užsisakė JAV – Nevadoje „Tesla Motors“ su „Panasonic“ pastatytame fabrike, kur jų gamyba jau pradedama.
Nemenkos investicijos
Fotovoltinės saulės jėgainės – tik vienas iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Lietuvoje kiek mažiau individualiems poreikiams naudojama vėjo jėgainių, tačiau gana dažnai žmonės įsirengia šilumos siurblius vandeniui bei patalpoms šildyti. Saulės kolektoriais vis dažniau šildomas ir vanduo.
Tokiems energijos šaltiniams įsigyti bei sumontuoti reikia nemažai investicijų. Tačiau jie visai neteršia nei oro, nei aplinkos. Todėl ir yra numatyta, kaip paskatinti žmones, kad jie, renovuodami būstą, energijai gaminti pasirinktų būtent aplinką tausojančią įrangą. Pagal tam tikras programas yra skiriama lėšų maždaug trečdaliui išlaidų kompensuoti.
Bet ties „pinigais“ – spūstys.
„Norinčių gauti kompensaciją – daugybė, o jų įsigyta įranga individualiam būstui šildyti – gana įvairi.
Daug žmonių įsirengė vadinamuosius 5 klasės granulinius katilus, kuriais pakeitė senuosius, kūrenamus iškastiniu kuru, pavyzdžiui, akmens anglimi, durpėmis, dujomis ar net dyzelinu“, – sakė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) vyriausiasis specialistas Audrius Pranaitis.
Jo teigimu, ypač dažnai pastaruoju metu namų savininkai, apšiltinę būstą, įrengia šilumos siurblius – geoterminio šildymo sistemą. Jos technologija jau yra pažengusi, ir nebėra takia brangi, kaip anksčiau. Pastarieji, investavę į būstą, taip pat nekantrauja, kada atsiras proga investicijų kompensacijai gauti.
„Pernai ypač daug žmonių ant stogų iškėlė fotovoltines saulės jėgaines. Jei namuose suvartojama nemažai energijos, šios investicijos santykinai greitai sugrįžta. O ir kompensacija skiriama, jei maksimali jėgainės galia neperšoka 10 kW. O tiek pilnai užtenka didelės šeimos poreikiams“, – užsiminė A.Pranaitis.
Bus ir pokyčių
Šiuo metu, anot A.Pranaičio, galioja ta pati išlaidų kompensavimo tvarka, kaip ir ankstesniais metais. Tačiau šaukimai paraiškoms teikti dar nepaskelbti, bus ir tam tikrų pokyčių.
Paprastai LAAIF kovą arba gegužę paskelbia tikslią datą, kada žmonės, savo būste įdiegę atsinaujinančių energijos šaltinių, gali teikti paraiškas – prašyti, kad dalis jiems tekusių išlaidų būtų grąžinta.
„Kol kas teisės aktai nebaigti parengti. Tikimės, kad per gegužę tai bus padaryta.
Tačiau jau ir dabar aišku, kad šiemet lėšų individualiems namams renovuoti nebus skirta. Visas dėmesys bus sutelktas tik į atsinaujinančius energijos šaltinius“, – sakė A.Pranaitis.
Pagal dabartines taisykles, kompensacija tokiems įrenginiams skiriama tik tada, kai būstas - baigtas statyti.
„Kadangi pinigų nėra daug, kompensuojamos yra tik šildyto įrangos atnaujinimo išlaidos. Nes specialiosios Klimato kaitos programos tikslas – paskatinti žmones, kurie degina dujas ar akmens anglį, įsidiegti atsinaujinančią energiją naudojančius įrenginius.
O jei žmogus statosi naują būstą, jis ir taip pasirenka tokią šildymo sistemą, kuri nebeteršia aplinkos“, – užsiminė pašnekovas.
Programos pinigų – daugėliau
“Šiemet bendra pinigų suma, kuri atiteks kompensacijoms, šiek tiek didesnė už pernykštę. Pernai jos būta 1,5 mln. eurų, šiemet – 1,7 mln. eurų.
Gali būti, kad šiemet šiek tiek keisis ir finansavimo sąlygos, bet jos dar nėra patvirtintos, – sakė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Čeičytė. – Tačiau esminiai dalykai nesikeis. Investicijų bus skiriama įvairiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Jų tikslas – paskatinti žmones keisti aplinką teršiančius energijos šaltinius į netaršius ir taip sumažinti į orą išmetamo anglies dvideginio“.
Pasak L.Čeičytės, Lietuvoje dar labai daug senų namų, kuriuose naudojami visiškai neefektyvūs šilumos gamybos katilai bei šildymo sistemos.
„Lėšų nėra daug, todėl svarbiausia – kad būtent šie žmonės sukrustų.
Tuo tarpu naujų pastatų statytojai vis tiek turi įrengti tokį energijos šaltinį, kad jis atitiktų dabartinius energetinės klasės reikalavimus, antraip jie negautų statybos baigtumo pažymos – leidimo jį eksploatuoti“, – kalbėjo L.Čeičytė.
Tikslas - kuo mažesnė tarša
Stasilė Znutienė
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja
„Svarbu, kad žmonės naudotų bet kokius atsinaujinančių energijos šaltinius, nes jie neteršia aplinkos, vadinasi, padeda mažinti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį.
Tad ir Lietuvoje yra taikomu du būdai, mažinantys energijos sąnaudas ir aplinkos taršą. Vienas jų – tai pastatų modernizavimas pasitelkus energijos efektyvumą didinančias programas. Kitas – atsinaujinančius šaltinius naudojanti įranga energijai gaminti. Kažko kito nė neturime.
Tačiau ir šioje vietoje yra tam tikrų niuansų, darančių įtaką aplinkos oro kokybei. Pavyzdžiui, deginant biomasę kietųjų dalelių į aplinką patenka dar gana daug. Todėl individualaus būsto savininkai skatinami pasikeisti katilus ne į bet kokius, bet į dvigubo degimo. Degant granulėms tokiuose katiluose kietųjų dalelių tarša smarkiai sumažėja.
Be to, tariamės su Energetikos ministerija, kad ateityje ji prengtų tvarką, numatančią, kad biomasė kurui būtų naudojama ne miestuose – ne tankiai gyvenamose vietovėse. Mat juose orą teršia ir transportas. Dabar gi būna dienų, kai kietųjų dalelių išmetimo limitai miestuose yra viršijami.
Galvojama ir apie tai, kad ateityje, jei tik apskritai išliks specialioji Klimato kaitos programa, nebeteikti kompensacijų ir biokuro katilams, bet skirti jų tik atsinaujinančią energiją naudojančiai įrangai.
Juoba kad yra numatyta, jog visuomeniniai pastatai nuo 2018-ųjų turi būti nulinės energijos klasės, individualūs – nuo 2020 metų. Turės būti statomi tik vadinamieji pasyvūs namai, kurių energetinė klasė sieks A++.
Apskritai vis daugiau diskutuojama apie tai, kad atsinaujinantiems energijos šaltiniams skiriama nepakankamai dėmesio.
Ko gero, kitąmet situacija keisis. Kadangi sukurtas daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimo modelis tapo patrauklus ir bankams, jie teigia pasirengę skirti savo lėšų, tad kofinansuoti projektų iš specialiosios Klimato kaitos programos nebereikės. Štai tada bus labiau atsigręžta ir į saulės jėgainių naudojimą.
Daug priemonių yra numatę ir kitos valstybės institucijos, pavyzdžiui, ketinama palengvinti reikalavimus, kad žmonės, tarkim, saulės elementais galėtų įstiklinti balkonus“.
Oro tarša žiemą – dar didelė
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, pernai Lietuvos teritorijoje (be Vilniaus ir Kauno) oro kokybė buvo kiek prastesnė nei 2015-aisiais.
Pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą oro kokybės tyrimai atliekami aštuoniose oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse: Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei stambesniuose pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.
Pernai vieno iš vadinamųjų policiklinių aromatinių angliavandenilių – benzo(a)pireno – vidutinė metinė koncentracija Šiauliuose viršijo siektiną vertę.
Benzo(a)pirenas yra nepilno degimo procesų produktas, kurio daugiausia į aplinkos orą patenka iš krosnių, kuriose deginamas kietasis kuras: akmens anglis, durpės ar mediena.
Anot AAA suvestinių, didesnė šio teršalo koncentracija nustatyta šaltuoju metų laiku, tad didžiausią įtaką šio teršalo koncentracijos padidėjimui turi kuro deginimas šiluminei energijai gaminti bei individualiems namams šildyti.
Daugelyje stočių buvo fiksuotos didesnės sieros dioksido, kai kuriose – ir azoto dioksido, anglies monoksido vertės. Tam tikromis dienomis buvo viršijama kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracijos ribinė vertė.
Tad ir šių teršalų didžiausia koncentracija nustatyta šaltuoju metų laiku – aukštą oro užterštumo lygį lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai.
Anot aplinkosaugininkų, didžiausią dėmesį būtina skirti toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti oro užterštumą, kurį žiemą sukelia intensyvus iškastinio kuro deginimas.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir Lietuva
Vienas būdas taršai mažinti – tai individualių namų modernizavimas, kitas – atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas.
Pagal pastarąjį kompensacijų skiriama gyventojams, įdiegusiems individualiame būste mažo pajėgumo saulės elektrines, skirtas elektros energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), ar saulės kolektorių, skirtų vandens šildymui ar šilumos palaikymui.
Taip pat - įdeigusiems vėjo energijos šaltinius, skirtus savo poreikiams (ne pardavimui) tenkinti.
Gali būti kompesnuojamos išlaodos ir šilumos siurbliams, skirtiems karšto vandens ir šilumos energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui).
Šiuo metu būstui modernizuoti lėšų neskiriama. Anskčiau buvo dengiama dalis išlaidų, kurių patiriama atnaujinant karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemos vamzdynus ir prietaisus (radiatorių, grindų šildymo ar kt.), keičiant ar pertvarkant stovų balansinius ventilius, įrengiant individualius šilumos apskaitos prietaisus ir termostatinius ventilius.
