Mėšlas dažniausiai pristatomas kaip atlieka, lemianti aplinkos taršą. Teigiama, kad apie 40 procentų Baltijos jūroje aptinkamo fosforo ir 60 procentų azoto patenka į ją dėl žemės ūkio veiklos. Tačiau žemdirbiui mėšlas buvo ir liks vertinga organinė trąša, ne tik didinanti augalų derlių, bet ir praturtinanti dirvą.
Tręšimui yra nustatyti specialūs reikalavimai, kurių privalu laikytis. Pavyzdžiui, švenčių dienomis ir savaitgaliais gyvenvietėse tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama. Leidžiama tik tais atvejais, kai kaimynai sutinka ar tai daryti leidžia seniūnas. Nesilaikantiems šių ir kitų reikalavimų gresia baudos.
Šiemet draudimas tręšti mėšlu ir srutomis nebegalioja nuo kovo 15 dienos, tačiau jų negalima skleisti laukuose ir po šios datos, jeigu žemė tebėra įšalusi, įmirkusi ir apsnigta. Aplinkosaugininkai primena, kad ūkio subjektai privalo paskleistą ant dirvos paviršiaus tirštąjį ir skystąjį mėšlą įterpti ne vėliau kaip per 24 valandas. Šis ribojimas netaikomas pasėliams, pievoms ir ganykloms.
