„Kadangi lijo lietus ir oras buvo drėgnas jokio kvapo nesijautė, bet vaizdas pasirodė tikrai įtartinas“, – pasakojo nuotraukas portalui atsiuntęs Artūras.
Naujienų portalo lrytas.lt redakcijai apie užfiksuotą reiškinį pranešus sostinės savivaldybei, jos specialistai patikino, kad kuo skubiau aiškinsis šia situaciją.
„Šiuo metu įvykio vietoje dirba „Grindos“ avarinės tarnybos specialistai. Paimti vandens mėginiai ir išvežti į laboratoriją, tikimės, kad netrukus turėsime ir tyrimų rezultatus“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė.
„Pirminiais duomenimis, ketvirtadienio rytą Neries upėje pasirodžiusios bekvapės baltos putos nėra nei naftos produktai, nei fekalijos. Bendrovės ,,Grinda“ Ekologinės priežiūros laboratorijoje atlikti vandens mėginių tyrimai šiuos spėjimus patvirtino. Norime atkreipti dėmesį, kad putos Neries upėje pastebimos beveik kasmet augalų žydėjimo metu – tai yra natūralus reiškinys.
Ar ši tarša, pastebėta birželio 1 dieną, yra gamtos ar žmogaus veiklos padarinys, kol kas pasakyti neįmanoma, tačiau pirminiai cheminiai tyrimai leidžia prognozuoti, kad leistinos taršos normos nebus viršytos. Besilieję teršalai surinkti specialiomis užtvaromis – bonomis, bendrovės specialistai šiuo metu bando nustatyti taršos šaltinį“, – apie situaciją UAB „Grinda“ vadovas Kęstis Vaicekiūtis.
Sostinėje ekologinės nelaimės nėra jokia retenybė. 2016-ųjų gruodžio 23-ąją įvykusios avarijos metu į Nerį ištekėjo apie 30 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Tąkart Vilniuje, Upės gatvėje, trūko nuotekų vamzdžiai, ir kliokdamas vanduo atsivėrė smegduobę. Ekspertai aiškino, kad dalį nuotekų sudarė paviršinis bei lietaus vanduo. Vėliau Aplinkos ministerija apskaičiavo, kad per šią avariją Vilniuje padaryta žala Neries upei galėjo siekti apie 300 tūkst. eurų. Mat į upę su nuotekomis pateko amonio, biocheminio deguonies, nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.
