Nafta, durpės, kvarcinis smėlis, molis, dolomitas, klintys, kreida, sapropelis, mineralinis vanduo. Ir net šiek tiek aukso. Štai kokie lobiai glūdi Lietuvos žemės gelmėse. Tačiau pasiimti juos tampa vis sudėtingiau. O kai kurių žmonėms net nebereikia.
Kuo daugiau iškasenų, tuo turtingesnė šalis? Be abejo. Nes ir tai, ką kasybos įmonės iškasa mūsų šalyje, pavyzdžiui, smėlį, žvyrą, dolomitą, durpes, nebereikia importuoti. Ir tai valstybei neišvengiamai teikia ekonominės naudos. Tačiau vieni iškasenų ištekliai senka, o tuose telkiniuose, kurie naujai atrandami, žemės turtas yra vis prastesnės kokybės. Bent jau apie tai kalba patys geologai.
Apie auksą
Bendrovės „Magma“ vadovas Ginutis Juozapavičius yra pasakojęs, kad 1998 m. kai kuriuose Lietuvos žvyro karjeruose jis aptiko aukso dulkių koncentraciją, kuri gali turėti pramoninę vertę. Esą, galimi prognoziniai aukso dulkių kiekiai Tauragnų žvyro telkinyje sudarė apie 568 kg, Didžiasalio telkinyje – apie 1938 kg.
„Aukso dulkėse aptikta ir dar brangesnių – platinos ir paladžio – elementų. Tačiau tyrimai buvo fragmentiški, jie nesuteikė atsako, ar būtų tikslinga pramoninė gavyba“, – parengtoje apžvalgoje apie žemės gelmių lobius rašė G.Juozapavičius.
Pasak LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjo Vytauto Januškos, to aukso – koks gramas sunkvežimyje žvyro. Graibant jį iš tokio kiekio smilčių pinigų prireiktų gerokai daugiau, nei kainuotų tos kelios dulkelės tauriojo metalo.
„Na, bet faktas yra faktas – turime ir aukso“, – šyptelėjo geologas.
Apie naujienas ir barjerus
Aplinkos ministerijos duomenimis, į Žemės gelmių registrą, kuriame Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) kaupia įvairius duomenis, pernai buvo įrašyti 33 nauji požeminio vandens telkiniai ir 13 naujų naudingųjų iškasenų telkinių. Dar 95 naudingųjų iškasenų telkiniai papildyti naujais geologinės žvalgybos duomenimis. Tačiau geologai neslepia – palyginti su 2015-aisiais, naujų telkinių išžvalgyta mažiau. Pasak V.Januškos, ši „žvalgybos“ tendencija, ko gero, nebesikeis.
„Visų Lietuvoje esančių išteklių yra pakankamai, tačiau didžiausia problema – prieinamumas, kurį riboja keletas veiksnių.
Vieni ištekliai yra saugomose teritorijose, kiti – miškuose, treti – privačiose žemėse arba užstatytose teritorijose.
Nors į Žemės gelmių registrą yra įrašyti visi Lietuvoje detaliai išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai, jame nevertinama jų kasybos galimybė. Realybė kiek niūresnė: kai verslininkai užsimoja atidaryti išžvalgytą telkinį, jiems kyla daugybė sunkumų“, – aiškino V.Januška.
Vienas dažniausių – privačios žemės savininkas turi teisę neįsileisti išteklių, dažniausiai – žvyro naudotojų. Ir tuos plotus verslui tenka pamiršti.
„Dolomito kasybos klausimai lyg ir išspręsti. Įmonės nesiblaško, nes naujų dolomito telkinių nėra. Jos plėtros gali imtis tik detaliai išžvalgytų teritorijų ribose“, – užsiminė pašnekovas.
Ko ir kiek iškasama
Statistikos departamento lrytas.lt prašymu pateikti duomenys liudija, kad pastaruosius penkerius metus durpių, klinčių bei dolomito gavyba. Traukėsi – naftos gavyba, mažėjo ir žvyro bei smėlio iškasimas.
2012 2013 2014 2015 2016
Nafta (tūkst. t) 107,7 101,1 86 81,9 74
Gydomosios durpės (tūkst. kub.m) 3,8 – – 4,6 4,6
Durpės (tūkst. t) 362,4 370,9 492,5 495,9 540,4
Klintys (tūkst. t) 1155,4 1329,2 1375,6 1351,4 1517
Dolomitas (tūkst. kub. m) 1147 943 1158 1291 1304
Molis (tūkst. kub. m) 250 238 240 232 251
Smėlis ir žvyras (tūkst. kub. m) 8265 6543 8151 8638 7873
Žvyras ir smėlis
Kas kaupiasi tuose 13-oje naujų telkinių, kuriuos geologai išžvalgė pernai?
"Tai žvyras bei smėlis. Šiuo metu, kai kone visa žemė Lietuvoje yra privačiose rankose, tik jos savininkai sprendžia, ką su valdose esančiais žemės turtais daryti.
Ten, kur plyti žvyras, žemė paprastai žemės ūkiui naudoti nėra trinkama – ji nederlinga. Tad kartais žmonės savo lėšomis išsižvalgo tuos telkinius ir užsiima kasyba: arba patys ją organizuoja, arba parduoda“, – paaiškino V.Januška.
Vis dėlto, anot geologo, realiai tiek pat, kiek per metus iškasama žvyro ir smėlio, išžvalgoma ir naujų telkinių. Tačiau pastebėta ir tai, kad juose iškasenos – vis prastesnės kokybės.
Nei smėlio, nei žvyro kasyba nėra ribojama – jų išteklių yra pakankamai. Jei jau ją riboja, tai tik pati rinka. Šių iškasenų niekas neeksportuoja. Jų kasama tiek, kiek sugebama realizuoti.
Apie durpes ir durpynus
Durpių telkinių yra visoje šalies teritorijoje, tačiau daugiausiai šios naudingosios iškasenos išteklių turi Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskritys.
Durpynai sudaro maždaug dešimtadalį mūsų šalies ploto, tuo tarpu pramonė naudoja jų vos penktadalį – apie 14 tūkst. hektarų.
Pasak V.Januškos, informacinės sistemos GEOLIS duomenų bazėje yra 830 durpių telkinių: 118 telkinių detaliai išžvalgyti (iš jų 5 gydomųjų durpių), 709 telkiniai parengtiniai žvalgytuvėms. Dar 3 telkiniai yra baigti eksploatuoti.
Šiuo metu 68 durpių telkinių išteklius naudoja 45 įmonės. Apie 90 proc. durpių naudojama augalininkystei, 10 proc. – kaip kuras (energetinėms reikmėms).
„Kol kas yra nemažai naudojamų telkinių. Bet durpių kasėjai, ko gero, jau prarado viltį, kad ateityje pasiseks pajudinti naujus plotus. Visi išžvalgyti ir neeksploatuojami durpynai yra saugomose teritorijose, o jose draudžiama atidaryti naujus karjerus“, – pratarė V.Januška.
Nauji leidimai naudoti detaliai išžvalgytus durpių išteklius telkiniuose, patenkančiuose į “Natura 2000” saugomas buveines, taip pat neišduodami.
„Nebent tada, kai išseks durpės naudojamuose telkiniuose, Vyriausybė imsis spręsti, ar atidaryti naują telkinį. Tai padaryti būtų įmanoma pakeičiant tam tikros saugomos teritorijos ribas“, – užsiminė pašnekovas.
Apie molį ir nuosėdas
Molis šiuo metu yra lyg pamestinukas. Jo iškasama tik tiek, kiek prireikia keramikos įmonėms.
„Molio telkiniai yra apleisti, jo pramonė merdi. Viskas žlugo. Juk molio plytos nebeturi paklausos – statybose naudojamos silikatinės plytos arba silikatiniai blokeliai. Čerpių panaudojimo galimybės – labai siauros. Molinius – keraminius drenažo vamzdžius, naudotus melioracijoje, išstūmė plastikas, tad jų pramonė žlugo.
Tad šiuo metu veikia vos keletas keramikos įmonių, kurios naudoja molį, pavyzdžiui, Švenčionėliuose bei Rukuose. Kitos – vos gyvos“, – patikino V.Januška.
Tačiau Lietuvoje yra ir tokių iškasenų, kurių gavyba dar nepradėta. Bet parengiamieji darbai jau vyksta.
Tai sapropelis – ežerų nuosėdos, turinčios ne mažiau kaip 10–15 organinės kilmės medžiagų. Perdirbus jas galima naudoti ir kaip trąšą, ir pašarams, ir net medicinos srityje.
Yra įmonių, kurios gavo leidimus sapropelio kasybai, bet gavyba dar neprasidėjo – dar nėra pramonės, kuri imtųsi jo perdirbimo. Kol kas vyksta rinkų žvalgytuvės – investicijos juk turi būti grįstos poreikiu.
Baimės akys plačios
Pasak vienos iš kasybos bendrovių vadovo Endo Deinoravičiaus, neretai kasybos sritis visuomenei pateikiama kaip kažkas nedraugiško gamtai, gadinančio kraštovaizdį.
Būtent tokios neigiamos nuostatos ir suformavo neigiamą kasybos verslo įvaizdį.
„Palyginti su kitomis Europos valstybėmis Lietuvoje išgauname tikrai mažai naudingų iškasenų. Bet dalis visuomenės dažnai nenori suprasti (tame tarpe ir kai kurie politikai, ir valdininkai), kad ekonomikos negali būti be gamtonaudos. Be abejo, subalansuota plėtra būtina, bet ji neturi būti paremta draudimais“, – kalbėjo E.Deinoravičius.
Jo teigimu, ekonomika negali nepaisyti rinkos dėsnių, o naudingosios iškasenos irgi yra rinkos produktas.
„Tik rinka gali nustatyti realią jų kainą ir iš to valstybei bus tik daugiau tiesioginės ir netiesioginės naudos.
Tęsiant ekonomikos temą, norėtųsi pabrėžti, kad tai ką iškasame savo šalyje – smėlį, žvyrą, dolomitą – nereikia importuoti iš užsienio. Mūsų šalyje lieka milijonai eurų, kuriuos mes patys galime panaudoti. Lenkai, baltarusiai, norvegai mums mielai visa tai atvežtų. Čia išsaugomos ir darbo vietos, kurios dažnai yra nemenkos, pavyzdžiui, „Dolomitas“ yra Pakruojo rajono didžiausių darbdavių trejetuke. Ir atlyginimai įmonėje mokami ne vokeliuose, ir kasmet jie didėja, nors kasybos apimtys nedidėja. Gerbuvį žmonėms reikia kurti dabar ir šiandien. Po 30-50 metų mūsų turimų iškasenų gal apskritai nebereikės, nes atsiras sintetinės medžiagos“, – kalbėjo E.Deinoravičius.
Paiso reikalavimų
Jis patikino, kad dauguma normaliai funkcionuojančių kasybos įmonių laikosi aplinkosaugos reikalavimų, juoba kad dauguma jų ir pačios turi įsteigusios aplinkosaugos specialistų etatus, kokybės kontrolės sistemas. Be to, kasybos pramonė kasa inertiškas medžiagas, kurios nėra taršios. „Kasybai dažnai naudojami elektriniai ekskavatoriai ir perdirbimo linijos. Dyzeliniai įrenginiai net pačiu blogiausi atveju tegali būti nedideliais taškiniais taršos šaltiniais.
Oro dulkėtumas labai retai yra problema, kuria sukelia gamybinis transportas, tačiau ji lengvai sprendžiama laistant kelius. Išleidžiamas į aplinką vanduo dažniausi yra nuskaidrintas, retais atvejais (liūtys ir pan) išnešamos kietosios dalelės irgi nedaro taršos, chemikalų vandenyje nėra. Sunku net įsivaizduoti, kaip Lietuvos kietųjų iškasenų kasybos pramonė galėtų sukelti ekologinę katastrofą“, – sakė pašnekovas.
Pasak V.Januškos, LGT taip pat stebi, ar verslininkų teikiami gavybos duomenys atitinka vadinamuosius maršederinius matavimus – tai yra, tinkamai deklaruojamas iškasenų kiekis.
„Ypatingai didelių klaidų nėra. Pasitaiko, kad nukrypstama nuo projekto į gylį ar plotį. Tokias klaidas nesunku ištaisyto.
Vis dėlto pažymėtos kasybai žemės ribos karjere verslininkams yra tabu. Prvalu jų laikytis“, – patikino geologas.
-----infobox----
Geologiniai tyrimai ir dar keletas turtų
Žemės gelmių registre 2016-aisiais įregistruoti 1107 nauji geologinių tyrimų darbai. Jų dėka gaunama naujų duomenų apie žemės gelmių savybes, kokybę, išteklius ir procesus. Registras papildytas ir 1523 naujai išgręžtų vandens gavybos gręžinių duomenimis, o 53 gręžiniai iš jo išregistruoti. Registre per praėjusius metus taip pat įregistruotos 187 geoterminių gręžinių sistemos. Iš viso į jį įrašytos 288 tokios sistemos.
Kuršių mariose prie Juodkrantės yra parengtinai išžvalgytas 82 ha ploto gintaro telkinys. Čia vidutinis gintaro turinčio sluoksnio storis yra 1,7 m, jo tūris 1,38 mln. kubinių metrų. Telkinys patenka Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritoriją. Pasvalio rajone yra išžvalgytas Rimkūnų gipso telkinys, kurio ištekliai sudaro 16,8 mln. kubinių metrų, prognoziniai siekia 50 mln. kubinių metrų. Vilniaus rajono pietinėje dalyje parengtinai išžvalgytas Juodžių gaukonitinio priesmėlio telkinys. Jo ištekliai sudaro 7,4 mln. kubinių metrų. Mineralo koncentracija yra maža, todėl telkinys detaliai nežvalgytas.
