Taigi Lietuva nėra valstybė, kuri būtų švari nuo genetiškai modifikuoti organizmų (GMO). Tačiau čia griežtai privalu laikytis reikalavimo, kad maisto produktų etiketėse, jei tik juose yra daugiau ei 0,9 proc. GMO, tai privalo būti nurodyta.
Tai padaryti būtina, kad žmonės galėtų patys pasirinkti, ką pirkti – produktus su GMO ar be jų. Tačiau tokiems produktams atskirų lentynų parduotuvėse nėra skirta.
Kur maistas, ten ir augalai
„GMO – tai sudėtinga tema. Nuomonei apie ją pagrįsti reikia mokslinių argumentų. O žmonėms, ko gero, svarbiausia, kad GMO nepakliūtų jiems ant stalo“, – sakė viešosios įstaigos „Ekoagros“ vadovas Antanas Makarevičius.
„Ekoagros“ netrukus turėtų pasirašyti sutartį su Vokietija – atitinkama jos institucija gamybos sertifikatui gauti pagal standartą „Pienas be GMO“.
„Vokiečiai kartu su mūsų specialistais atliks patikras pieno ūkiuose ir išduos sertifikatus“, – užsiminė A.Makarevičius.
Tačiau kaip piene gali atsirasti GMO? Tiesiausias tam kelias – per pašarus, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotus kukurūzus arba soją.
Lietuva, kaip dar 16 ES valstybių, neįsileido jokių GMO augintojų, tačiau juk kitose ES šalyse galima auginti tam tikrų rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus.
Padidino baudas
Šiemet Aplinkos ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso – 312 jo straipsnio – pakeitimus ir jų papildymus. Šis straipsnis įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1-osios.
Jie numato gerokai didesnes baudas už ES neįteisintų genetiškai modifikuotų augalų (GMA) auginimą bei pardavimą.
Baudos už ES neįteisintų GMO auginimą ir jų naudojimą rinkos tikslais anksčiau sukosi tarp 2-3 tūkst. eurų. Dabar jos siekia 5-6 tūkst. eurų.
Kodekse numatyta, kad už GMO išleidimą į rinką, pažeidžiant reikalavimus, būtų skiriama 500-1500 eurų bauda (anksčiau – 300–580 eurų).
O už dauginamosios medžiagos, turinčios ES neįteisintų GMO priemaišų, tiekimą rinkai bauda siektų 3-4 tūkst. eurų.
Nustatyta ir nauja administracinė atsakomybė. Už GMO ar produktų pakavimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimus numatyta 200-500 eurų bauda.
Už tai, kad nevykdoma pareiga atsakingoms institucijoms pranešti apie GM pasėlių auginimą, gresia 2-3 tūkst. eurų bauda.
Už ES leidžiamų, bet Lietuvoje uždraustų GMO auginimą pardavimo tikslais – 4-5 tūkst. eurų bauda.
Nustatant šių baudų dydžius, buvo atsižvelgta į kitų ES šalių praktiką, pavyzdžiui, už GMO išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai Latvijoje fiziniai asmenys baudžiami iki 7 tūkst eurų bauda, Slovakijoje fiziniams ir juridiniams asmenims už tai taikoma iki 33 tūkst., Čekijoje – iki 37 tūkst. eurų dydžio bauda.
Sugriežtėjo politika
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Neringos Šarkauskienės, griežtos baudos yra susijusios su Vyriausybės programoje išreikštomis nuostatomis.
„Lietuva laikosi griežtos GMO politikos – genetiškai modifikuotos kultūras Lietuvoje auginti yra draudžiama. Tai susiję ir su visuomenės sveikata, ir žemės ūkio politika, ir aplinkosauga.
Vyriausybės programoje yra įrašyta nuostata, kad aplamai būtina griežtinti GMO politiką – ne tik tai, kas siejama su genetiškai modifikuotų kultūrų auginimu. Mūsų šalis griežtos nuostatos „ne“ laikosi dėl genetiškai modifikuoto maisto ir modifikuotų pašarų“, – kalbėjo N.Šarkauskienė.
GMO keliama rizika, prieš įteisinant ES tam tikros kultūros auginimą, yra vertinama kiekvienu konkrečiu atveju: kiekvienos augalo veislės ar rūšies. Nes modifikacija esti skirtinga, skiriasi ir rizikos dydis.
„Tos griežtos baudos už neįteisintų ES GMO patekimą į Lietuvą numatytos ir dėl to, kad nėra net jų rizikos vertinimo. Jeigu jie papultų į aplinką, pavojus gali būti kuo įvairiausias. Jis priklauso ir nuo modifikacijos, ir nuo kitų veiksnių.
Pavyzdžiui, GMO žmonėms gali sukelti alerginę reakciją. Gali kilti ir grėsmė bioįvairovei“, – aiškino specialistė.
Patvirtintas sąrašas
Lietuvos ūkininkai taip pat šnairuoja į genetiškai modifikuotas (GM) kultūras. Žemės ūkio ministerija visą laiką laikėsi nuostatos, kad Lietuva turi būti šalis be jų.
Juoba kad GM kultūros sudaro nepalankias sąlygas ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams ir bitininkams.
GMO gali patekti į gretimus pasėlius ar susikryžminti su piktžolėmis, o jų plitimo būtų neįmanoma kontroliuoti. Tai ypač keltų grėsmę smulkiesiems ūkiams, kurie yra ypač reikalingi, nes tiekia kokybiškų, natūralių produktų.
Europos Sąjungoje, norint įteisinti naujas genetiškai modifikuotų augalų veisles, prireikia ne vienerių metų. Mokslininkai bei ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuo metu ES yra įteisinta daugiau kaip 45 genetiškai modifikuotų augalų veislių linijų, skirtų maistui ir pašarams: 28 – kukurūzų, 12 – sojų pupelių, 4 – rapsų, 1 – cukrinių runkelių genetiškai modifikuotų augalų veislių linijos.
Tačiau Lietuvoje dar 2015-ųjų rudenį buvo sutarta – tam pritarė ir Vyriausybė, kad mūsų šalies teritorijoje nebus auginami jokie GMO: Lietuva buvo išbraukta iš ES genetiškai modifikuotų organizmų auginimo zonos.
Nors iki tol bandymų įpiršti modifikuotų bulvių ar kitokių augalų būta ne vieno.
Pavyzdžiui, vienas švedų koncernas, žemdirbiams gerai žinomas kaip piktžoles žudančio herbicido gamintojas, GM kukurūzams auginti leidimo Lietuvoje prašė bene tris kartus. Ir jo negavo.
Mat verslininkai neatliko ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo ir negavo visuomenės pritarimo.
Į aplinkosaugininkų duris stukseno ir viena amerikiečių kompanija, prašydama leidimo GM rapsams auginti, tačiau jo negavo. Neprisėjusi rapsų, ES valstybėms ji bandė įsiūlyti modifikuotų bulvių, bet tam pasipriešino patys ES valstybių gyventojai.
Stebi rinką
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų, visuomenė domisi genetiškai modifikuotais augalais – visada dalinamasi informacija apie GM augalų radimo atvejus. Tačiau po petunijų skandalo šiemet tokių atvejų daugiau nebuvo.
„Siekdama, jog šie atvejai nepasikartotų, Augalininkystės tarnyba ir informavo prekiautojus augalų sėklomis ir augalais, kad įsigydami petunijas domėtųsi, ar prekės nėra genetiškai modifikuotų veislių.
Savo ruožtu kiekvienais metais atliekame genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo rizikos stebėseną, o tarp stebimų kultūrų yra ir bulvės, ir kukurūzai. Nenustatėme nė vieno atvejo, kad šių augalų pasėliai būtų modifikuoti.
Šiais metais iš įvairių pasėlių jau yra paimti ir dėl genetinės modifikacijos ištirti 53 mėginiai, arba 66 proc. suplanuoto jų kiekio. Tyrimai vis dar tęsiami“, – į lrytas.lt užklausimą atsakė minėtoji tarnyba.
Įbaugino petunijų skandalas
Vasaros pradžioje įsiliepsnojęs genetiškai modifikuotų petunijų skandalas paliudijo, kaip jautriai Lietuvoje, o kartu – ir Europoje yra reaguojama į GMO sklaidą.
Genetiškai modifikuotos petunijos, perkėlus į jas kukurūzų geną, išskleidė oranžinius žiedus 12-oje ES valstybių, tarp jų – ir Lietuvoje. Europos Komisija reagavo labai griežtai ir griebėsi dar negirdėtų priemonių – išgaudyti viską (ir sėklas, ir augalus) iš šių valstybių.
Neautorizuotos, genetiškai modifikuotos petunijos buvo aptiktos Suomijoje. Pasirodo, kad dar pernai Helsinkio universiteto profesoriui Teemu Teeri įtarimą sukėlė neįprasta oranžine spalva žydinčios šios gėlės.
Atlikęs genetinę modifikaciją patvirtinančius tyrimus, apie tai šiemet kovą profesorius pranešė Suomijos genų technologijos tarybai, pastaroji – ir Europos Komisijai.
Pasirodo, šios gėlės buvo sukurtos Vokietijoje dar 1987 metais. EK įtaria, kad jos kažkaip nukeliavo į Kiniją, kur tai yra legalu. Iš Azijos jos sugrįžo į Europą.
Lietuvą keturios iš septynių GMO veislių sėklos pasiekė iš Olandijos, o daigai – iš Lenkijos. Teigiama, kad jas platino ne tik Olandijos, bet ir Vokietijos bei Danijos privačios kompanijos.
