Vienas iš didžiausių nebetinkamų pakartotinai panaudoti atliekų deginimo privalumų, kad bus įgyvendinamas atliekų hierarchijos principas – energijos gamyba iš komunalinių atliekų. Taip VKJ projektas prisidės prie Žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo, kai pakartotiniam panaudojimui nebetinkamos komunalinės atliekos šalinamos ne sąvartynuose, o panaudojamos gauti papildomai naudai: šiuo atveju šilumos ir elektros energijai.
Aplinkos ministerija, gavusi nepriklausomų ekspertų išvadas, patvirtinusias projekto tikslingumą, atitikimą ES direktyvoms ir numatomą sukurti apčiuopiamą socialinę ir ekonominę naudą visuomenei, bei suderinusi jas su Europos Komisija, atliekų deginimo įrenginio statyboms skyrė daugiau nei 48 mln. eurų pagal 2014–2020 m. Europos sąjungos investicijų veiksmų programą iš Sanglaudos fondo.
Viso projekto vertė – 350 mln. eurų. VKJ generalinio direktoriaus Sauliaus Barausko teigimu, 2019-ųjų pabaigoje veikti pradėsianti jėgainė ne tik pasitarnaus tausojant aplinką, bet ir leis šilumos ir elektros energiją vartotojams parduoti pigiau.
Jei viskas eisis pagal planą, Jočionių gatvėje, greta čia veikiančių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių (MBA) iškilsianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė veikti pradės jau 2019-ųjų pabaigoje.
Vieta jėgainei parinkta atsakingai, atlikus privalomas poveikio vertinimo procedūras. Dėl artimos kaimynystės su Vilniaus MBA, deginimui skirtos atliekos į VKJ teritoriją pateks specialiais transporteriais. Tai leis sumažinti automobilių transporto srautus į teritoriją, taip pat išnaudoti palankias prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas.
Gamyba – žymiai efektyvesnė
Naujai statoma jėgainė yra kogeneracinio tipo, t.y. kūrenant kietąjį atgautąjį kurą bus gaminama ne tik šiluma, bet ir elektros energija.
„Kogeneracijos ciklas yra apie 40 proc. efektyvesnis lyginant su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba, – sako S. Barauskas. – Sostinei šis būdas bus daug naudingesnis, nes jo metu naudojamas ir atsinaujinantis kuras – biokuras, ir vietinis, iki šiol nenaudotas kuras – perdirbimui nebetinkamos komunalinės atliekos.
Vertinant šių kuro rūšių kainą ir lyginant ją su iškastinio kuro (gamtinių dujų) bei gan taršiomis ir Europos Sąjungos mastu nepropaguojamomis anglimis, be abejo, kad labiausiai šilumą ir elektrą apsimoka gaminti tik kogeneracijos būdu.“
Atliekos – iš Vilniaus ir Utenos
S. Barauskas pasakoja, kad jėgainėje numatoma deginti ir skirtingomis energijomis paversti Vilniaus ir Utenos regionuose pagamintą kietąjį atgautąjį kurą.
„Kietasis atgautasis kuras į deginimo įrenginį bus gabenamas iš Vilniaus ir Utenos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių, – paaiškina S. Barauskas. – Šiandien centrai neturi, kur dėti dalies atgautojo kuro, tad kol nepastatyta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, jis keliauja į sąvartynus pasaugojimui.“
Skaičiuojama, kad jėgainėje per metus bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų kietojo atgautojo kuro, tokiu būdu išvengiant ne tik jo vežimo į sąvartynus, bet ir spartaus atliekų kaupimosi juose.
Saugumas garantuotas
Paklaustas apie kogeneracinės jėgainės saugumą, S. Barauskas sako, kad tokia jėgainė – itin moderni, todėl ir labai saugi.
Be to, sekant modernių Europos miestų – Stokholmo, Hanoverio, Varšuvos ir kitų – centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.
„Tarša bus itin minimali, neviršijanti Europos Sąjungoje taikomų griežčiausių aplinkosaugos ir oro taršos reikalavimų – sumažės šiltnamio emisija į atmosferą, nebeaugs Lietuvos sąvartynai“, – sako S. Barauskas.
Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką, kurie susidarytų deginant iškastinį kurą, jėgainės dėka bus sumažinti apie 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai sieks apie 17 mln. eurų per metus.
„Kad modernios dūmų valymo technologijos yra itin veiksmingos, įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios „Fortum“ jėgainės pavyzdys bei Europoje veikiantys analogai. – sako S. Barauskas. – Vienas naujausių pavyzdžių gali būti neseniai pradėjusi veikti Danijos kogeneracinė jėgainė „Copenhill“.
Kad ji nepavojinga žmonių sveikatai įrodo ir tai, kad ji pastatyta tik 1,5 km atstumu nuo Amalienborgo karalių rūmų, o ant jos stogo įrengta žiemos pramogų ir slidinėjimo trasa, kuri pradės veikti jau 2018 metų vasarą. Danai tikisi, kad ši jėgainė padės pritraukti papildomų turistų į Kopenhagą.“
Padės taupyti
Pasak S. Barausko, ES fondų finansavimas jėgainei skirta todėl, kad projektas turi didelę strateginę reikšmę mūsų valstybei.
„Jėgainė padės pačiu efektyviausiu būdu spręsti ne tik pakartotinai netinkamų panaudoti komunalinių atliekų, bet ir didelių šilumos kainų problemą. Be to, Vilniaus kogeneracinė jėgainė padės užtikrinti Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų“, – sako S. Barauskas.
Be to, nauja jėgainė vilniečiams padės taupyti. 2020-aisiais sąvartynų mokestis vilniečiams sieks 98 Eur už toną. Po rūšiavimo likusias atliekas sudeginant naujojoje jėgainėje jis sieks kur kas mažiau – 32 eurus už toną. Skaičiuojama, kad vilniečiai tokiu būdu už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau.
Europos socialinis fondas
