Įvertinimai – miestų vaizdą keitusių statinių autoriams

 

 Kauno autobusų stoties kūrėjai įvertinti už jos integravimą į kontekstą.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Kauno autobusų stoties kūrėjai įvertinti už jos integravimą į kontekstą.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Dviejų lygių sankryža Marijampolėje buvo išskirta už inovatyvų sprendimą.<br> R.Brazytės nuotr.
 Dviejų lygių sankryža Marijampolėje buvo išskirta už inovatyvų sprendimą.<br> R.Brazytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 20, 2017, 8:22 AM, atnaujinta Oct 20, 2017, 8:27 AM

Per metus Lietuvos veidą paįvairino ne vienas architektų kūrinys. Tačiau apie kai kuriuos tebekalbama iki šiol, o dviejų šlovė irgi neblėsta.

Dviejų išskirtinių statinių kūrėjai gaus Aplinkos ministerijos įvertinimus už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse.

Projektai nugalėtojai įgyvendinti Kaune ir Marijampolėje. Pirmasis – architektų Gintaro Balčyčio, Jurgitos Šniepienės, Kęstučio Vaikšnoro ir Pauliaus Vaitiekūno kurta Kauno autobusų stotis. Antrasis laureatas – architekto Manto Mickevičiaus darbas – dviejų lygių sankryža P.Armino gatvėje.

Iš architektų bendruomenės, kitų profesinių asociacijų – Restauratorių sąjungos ir Kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos atstovų bei ministerijos atstovų sudaryta komisija Kauno autobusų stočiai apdovanojimą skyrė už tai, kad šis objektas integruotas į esamą kontekstą, yra estetiškas, funkcionalus. Be to, išlaikyta vientisa architektūrinė idėja. Kitaip tariant, statinys atitinka visus architektūros kokybės kriterijus.

Dviejų lygių sankryža Marijampolėje išskirta už projekto inovatyvų architektūrinį-urbanistinį sprendimą. Komisijai įtiko ir tai, kad pėsčiųjų viadukų ir tiltų mediniu ažūru dekoruota konstrukcija ne tik pritaikyta pagal paskirtį, bet ir sukuria viešąją erdvę visuomenės poreikiams.

Komisijos nuomone, šie projektai geriausiai atitinka Architektūros įstatymu, kuris įsigalios lapkričio 1 d., nustatomus architektūros kokybės kriterijus, užtikrinančius visuomeninį interesą ir projektuojamų objektų pasiekiamumą visiems visuomenės nariams.

Kebli sklypo vieta

Kauno autobusų stoties architektas G.Balčytis su komanda, dėliodamas šį objektą, turėjo į sklypą, kuriame nuo seno stovėjo miesto autobusų stotis, sutalpinti ir aikšteles autobusams, ir komercines patalpas.

„Sklypo vieta labai sudėtinga: ji ribojasi su Vytauto prospektu ir Bažnyčios gatve, o ši gatvė susisiekia su miesto parku. Mūsų sumanymas buvo pačią stotį parodyti lyg didelę stotelę, prie kurios vienos pusės atvažiuoja miesto, o prie kitos – tarpmiestinis ir tarptautinis transportas. Tad nuo Vytauto prospekto sumanėme reprezentatyvų pastatą, o nuo Bažnyčios gatvės – pastatą, kuriame panaudota daugiau technologijų“, – prisiminė architektas.

Stoties pastatas susideda iš dviejų dalių: tarptautinės Kauno autobusų stoties ir komercinių patalpų. Kadangi stotis užtikrina keleivių srautą, tačiau pelno neduoda, pasitelkta stoties ir komercinės veiklos sinergija, kuri taikoma ir kitur Europoje.

Agresiją sušvelnino medis

Dviejų lygių sankryžos Marijampolėje kūrėjas M.Mickevičius girtas už tai, kad jo neatgrasė buitiškas infrastruktūros objektas.

„Visada įdomu ir traukia tai, kas neįprasta“, – sprendimą prisidėti prie kvietimo formuoti projekto estetiką paaiškino architektas. Anot M.Mickevičiaus, būsto projektavimas – labai individualus, o šiuo atveju turi plačiau žiūrėti į miestą bei supančią aplinką.

Vienas tikslų, kurį išsikėlė architektas, – pasiekti, kad sankryža kiek galima labiau įsikomponuotų į aplinką. Gretimoje aplinkoje – mažaaukščiai medinukai, todėl sumanymas kuriant sankryžą panaudoti medį išsyk prigijo. „Objekto mastelis didelis, išraiška – agresyvi, o medis sušvelnino industrinę aplinką. Medis termiškai apdorotas, be to, jis reaguos į orą ir dar labiau asimiliuosis su aplinka“, – sakė M.Mickevičius.

Aplinkos ministerijos apdovanojimai architektams bus skirti šiandien, spalio 20-ąją, Panevėžyje vyksiančiame Lietuvos urbanistiniame forume. Šiemet forumas organizuojamas 11-ąjį kartą.

Išgrynino problemas

Kaip pasakojo ministerijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė, urbanistiniuose forumuose vykstančios diskusijos atskleidė, kad būtinas nacionalinis sutarimas dėl Lietuvos urbanistinės politikos principų. Šis poreikis buvo įtvirtintas 10-ojo forumo rezoliucijoje siūlant parengti Lietuvos urbanistinę chartiją.

Poreikį turėti urbanistines gaires nacionaliniu lygmeniu dar labiau sustiprino 2016 m. pasirašytas Amsterdamo paktas, kuriuo nustatyta ES miestų darbotvarkė, ir per Jungtinių Tautų konferenciją „Habitat III“ priimta Naujoji miestų darbotvarkė. Minėtose darbotvarkėse pripažįstama, kad šalims būtina aiški urbanistinė politika.

„Nutarėme, kad apie miestų problemas kalbame daug, tačiau diskusijos lieka diskusijomis, o lūkesčiai niekur neišdėstomi. Tad pernai sutarėme parengti Lietuvos urbanistinę chartiją“, – kalbėjo A.Treinienė.

Tam, kad išgrynintų urbanistines problemas, Aplinkos ministerija rengė susitikimus su suinteresuotomis pusėmis – profesinėmis asociacijomis, akademine bendruomene, nekilnojamojo turto plėtotojais, ministerijų atstovais ir kitais, kuriems aktualu miestų planavimas ir raida.

Atsižvelgus į išsakytas problemas forume bus pristatytos gairės Lietuvos urbanistinei chartijai. „Kadangi renginyje dalyvaus ir specialistų iš užsienio, tikimės išgirsti ir jų rekomendacijas“, – sakė pašnekovė.

Forumo teminėse darbo grupėse bus diskutuojama dėl aktualiausių urbanistinių problemų ir siekiama rasti konstruktyvių pasiūlymų, kaip spręsti šias problemas laikantis horizontaliųjų chartijos tikslų.

Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija organizuoja dirbtuves „Geresnė viešojo valdymo sistema miestų vystymuisi“, kurių tikslas – prisidėti prie strateginio mąstymo viešojo valdymo stiprinimo institucijose ir jų veiklos valdymo gerinimo.

Norima atkreipti dėmesį, kad prioritetinėse viešosios politikos srityse, kai problema kyla veikiama įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių, o miestai ir yra šių veiklos sričių židinys, turi būti kuo plačiau derinamos nuomonės ir ieškoma sutarimo tarp ministerijų, miestų administracijų bei profesinių asociacijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.