Maždaug keturi ar penki mėnesiai. Tiek laiko sugaištama, kol projektuotojai parengia projektą, o užsakovas suderina vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statybos dokumentus ir gauna statybos leidimą. Užsakovams tai – ilgas laikas, tačiau ir savivaldybių administracijoms projektų derinimas yra nelengvas.
Primetama atsakomybė
Pasak aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, vienas didžiausių sunkumų, kylančių tvarkant statyboms būtinus dokumentus, – išduodamos statybų leidimą savivaldybės privalo peržiūrėti didžiulį projektinių dokumentų paketą.
„Visa bėda, kad tuose paketuose yra daug daugiau informacijos, nei savivaldai apskritai turi rūpėti. Išduodama statybos leidimą savivaldybė prisiima atsakomybę už visą to paketo turinį, nors taip neturėtų būti”, – sakė R.Brandišauskienė.
Dalis dokumentų, kurie pateikiami derinant projektą, savivaldai nėra reikalingi. Pavyzdžiui, už suprojektuotų konstrukcijų patvarumą turi būti atsakingi konstruktoriai, o ne valdininkai, už gaisrinę saugą – šios srities specialistai, už projekto ekspertizę – ekspertai.
„Tačiau įvykus nelaimei ir paaiškėjus, kad projektuotojas pateikė netinkamai parengtą projektą, vis dar reikalaujama ne jo, o savivaldybės atsakomybės. Tai ydinga tvarka, kurią būtina keisti. Už statinio, taigi ir projekto, kokybę privalo atsakyti statytojas ir projektuotojas”, – įsitikinusi viceministrė.
Užtat šiuo metu yra rengiamos Statybos įstatymo pataisos siekiant mažinti užduočių skaičių, tenkantį savivaldai. Seimas jų turėtų imtis per pavasario sesiją.
Anot R.Brandišauskienės, tai gera žinia savivaldybėms. Joms išduodant statybos leidimus nebereikės rūpintis pertekliniais dalykais. Kartu tai neprasta žinia ir statytojams, nes jiems mažiau užduočių reikės derinti su savivalda.
Bet pačių tarnautojų atsakomybė nemažės. Atvirkščiai, ji padidės ten, kur specialistams būtina sutelkti dėmesį.
Dirba ne savo darbą
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovo Mindaugo Pakalnio, būtina mažinti formalią savivaldybių atsakomybę ir didinti projektų vadovų.
„Šiuo metu savivaldybė dažnai nė nesugeba patikrinti kai kurių dalykų, nes neturi tokių kompiuterinių programų, kokiomis naudojasi projektuotojai, pavyzdžiui, „AutoCAD”. Be to, tenka tikrinti daug tokių dalykų, kuriuos būtų galima sužiūrėti kituose registruose”, – kalbėjo M.Pakalnis.
O ir darbuotojų krūvis nenormalus, pavyzdžiui, vienas darbuotojas per dieną turi patikrinti maždaug po aštuonis projektus, todėl to kokybiškai padaryti neįmanoma.
„Vadinasi, savivaldai reikėtų tikrinti tik tai, kas susiję su žmogiškuoju veiksniu, pavyzdžiui, ar būsimas statinys derės su aplinka, ar nebus pažeisti kaimynų interesai. O atsakomybė dėl to, ar laikomasi teritorijų planavimo dokumentų, statybos reglamentų, privalo atitekti projekto vadovui.”, – sakė M.Pakalnis.
Padės išguiti apgavystes
Statinio architektūrinis sprendimas, sklypo sutvarkymas, prisijungimo prie infrastruktūros sąlygos, pastato paskirtis – štai keturi esminiai dalykai, kurie turi rūpėti savivaldai vertinant, ar projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus.
„Dabar Lietuvoje netrūksta apgavysčių, kai, pastačius administracinės ar komercinės paskirties pastatą, patalpos jame parduodamos kaip gyvenamosios. Arba statomas poilsiui skirtas statinys, tačiau parduodamas jau kaip gyvenamasis. Tokių apgavysčių neturėtų likti. Užtikrinti, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį, ir bus viena savivaldybės funkcijų”, – patikino Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
Šiuo metu savivalda ir taip gana sparčiai neša jai užkrautą nešulį. Pavyzdžiui, Pasaulio banko verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2018” Lietuva šiemet iš 21-osios pakilo į 16-ąją vietą.
„Dėl sutrumpintos dokumento išdavimo trukmės mūsų šalis tarp 190 valstybių pakilo iš 16-osios pozicijos į 12-ąją. Šis laikas, palyginti su 2016-aisiais, sutrumpėjo 28 kalendorinėmis dienomis – iki 75-ių. Rengiamos Statybos įstatymo pataisos dar labiau sumažins privalomų savivaldybei teikti dokumentų skaičių ir dar labiau sutrumpins leidimų išdavimo laiką”, – teigė M.Narmontas.
Išdalins darbus verslui
Statybos leidimų skaičius Lietuvoje nuolat auga. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur yra apie 7,5 mln. gyventojų, per metus išduodama apie 8 tūkst. statybos leidimų. Mūsų šalyje, kur gyventojų tėra 2,8 mln., – 14 tūkst. leidimų.
„Miestų savivaldybėse plėtros departamentai yra dideli, reikia daug darbuotojų, o ir jiems tenkantis krūvis didelis. Kad procesas taptų greitesnis ir kokybiškesnis, viešasis administravimo aparatas dalį darbų turi perduoti verslui. Savivaldybės turi atsakyti tik už tai, kas joms privalu”, – sakė M.Narmontas.
Statybos užbaigimo dokumentais, kai tai yra vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, savivalda taip pat nebeturėtų rūpintis. Ketinama padidinti tokių atvejų skaičių, kai deklaruoti baigtą statybą bus galima internetu.
Kas priklauso
Gediminas Vaičionis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais
„Lietuvos savivaldybių asociacija yra už tai, kad mažėtų joms tenkanti administracinė našta. Iš esmės savivaldybėms turėtų likti pagrindiniai projektų derinimo klausimai: patikrinti, ar statybos yra leidžiamos pagal teritorijų planavimo dokumentus, išanalizuoti statinio architektūrą ir įvertinti prisijungimo prie infrastruktūros galimybes. Neabejojama ir tuo, kad sumažės sukčiavimo atvejų, jei tik atsiras konkrečios teisinės priemonės, įpareigojančios užsakovą laikytis suderinto projekto.”
