Kavos tirščiai – vertingos atliekos, tinka net eglei apšviesti

Kavos tirščiai tėra niekam tikusios atliekos? Anaiptol. Tai itin vertinga žaliava, kurios suversti į šiukšlių konteinerius nevertėtų. Tarptautinė kavos organizacija (angl. International Coffee Organization, ICO) įvertinto, kad 2017-2018 metais pasaulyje bus užauginta 9,52 mln. tonų kavos pupelių, o tai 0,8 proc. daugiau nei per 2016-2017 metų sezoną. Daugiau kavos – daugiau ir vertingų atliekų. 

 „Įdarbinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, sumaniusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gaminti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
 „Įdarbinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, sumaniusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gaminti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
Kavos tirščiai laikomi puikia žaliava biodyzelino gamybai, nes jų sudėtyje yra  7-15 proc. riebalų. 
Kavos tirščiai laikomi puikia žaliava biodyzelino gamybai, nes jų sudėtyje yra  7-15 proc. riebalų. 
 „Įdarbinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, sumaniusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gaminti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
 „Įdarbinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, sumaniusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gaminti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
 „Įdarbinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, sumaniusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gaminti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
 „Įdarbinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, sumaniusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gaminti.<br> G.Bitvinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 26, 2017, 12:50 PM

Remdamasis atliktais tyrimais, Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto doktorantas Edgaras Stunžėnas pažymi, kad net 90 proc. panaudotos kavos virsta atliekomis, kurios toliau patenka į komunalinių atliekų srautą.

„Dauguma maisto atliekų yra šalutiniai gyvuliniai produktai, kurių surinkimui, transportavimui ir tvarkymui galioja griežti reikalavimai. Tuo tarpu kavos tirščiai yra palyginti stabili homogeniška atlieka. Ji neskleidžia nemalonaus kvapo ir gali būti sandėliuojama ilgą laiką normaliomis sąlygomis“, – sakė jis. 

Anot E.Stunžėno, dėl savo biocheminių savybių ši atlieka puikiai tinka biodujoms išgauti. Pavyzdžiui, metano dujų potencialas, anaerobiškai apdorojant kavos tirščius, yra 6,5-6,9 karto didesnis, palyginti su nuotekų valymo įrenginių dumblo potencialu.

Surinko 150 litrų kavos tirščių

„Įdarbinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, sumaniusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gaminti. Prie iniciatyvos „Kava, virstanti į Kalėdų šviesą“ prisijungė ir Kauno technologijos universitetas. 

KTU studentai ir darbuotojai, neabejingi aplinkosaugos problemoms ir puoselėjantys socialiai atsakingą požiūrį, per dvi savaites surinko apie 150 litrų kavos tirščių.

Universitete ir kitose, prie iniciatyvos prisidėjusiose Kauno organizacijose bei įmonėse, surinkti kavos tirščiai buvo vežami į vieną iš biodujų jėgainių, kurioje gaminant elektrą nesusidaro jokių atliekų. 

Biodujų jėgainėje pagaminta elektra buvo perduodama „Energijos skirstymo operatoriui“, kurio tiekiama elektros energija Kauno rotušėje naudojama Kalėdų eglės apšvietimui bei šalia įrengtoms šventinėms dekoracijoms.   

Pasak jaunojo KTU tyrėjo E. Stunžėno, vis dėlto, remiantis dabartinėmis tendencijomis, biodujų išgavimas nėra patraukliausia ir plačiai analizuojama alternatyva, nors, pavyzdžiui, kavos tirščiai laikomi puiku substratu didesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. 

Jis pažymi, kad plačiausiai analizuojami atvejai yra antioksidantų, kofeino, taninų, polifenolių ir kitų cheminių medžiagų išgavimas. 

Kavos tirščiai – žaliava biodyzelinui 

Remdamasis tyrėjo Sanjibo KumarKarmee moksliniu straipsniu, E.Stunžėnas pažymi, kad kavos tirščiai laikomi puikia žaliava biodyzelino gamybai, nes savo sudėtyje turi 7-15 proc. riebalų, kai, pavyzdžiui, kitos biodyzelino gamyboje naudojamos žaliavos, tokios, kaip rapsai, palmių vaisiai ir sojos pupelės, turi 20-50 proc. 

„Šie tyrimų pavyzdžiai parodo mokslininkų susidomėjimą didesnės pridėtinės vertės produktų išgavimu iš atliekų. Tai skatina ir ekonomiškai naudingų technologijų plėtrą bei pritaikymą“, – mano jaunasis tyrėjas. 

„Vis dėlto, pasiekus aukštą technologijų lygį, kitu, tinkamą atliekų tvarkymą lemsiančiu veiksniu taps visuomenės sąmoningumas, pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema, noras įsitraukti ir prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo.“ 

E.Stunžėno nuomone, dėl šios priežasties būtina jau dabar šviesti, skatinti visuomenės įtraukimą į aukštesnio lygio atliekų tvarkymą: „Šiandien geras to pavyzdys yra „Paulig Coffee Lietuva“ iniciatyva „Kava, virstanti į Kalėdų šviesą“, skatinanti atskirai rinkti kavos tirščius ir apdoroti juos išlaikant aukštą aplinkos apsaugos lygį, prie kurios prisijungė ir KTU.“

Net ir pasibaigus „Paulig Coffee Lietuva“ inicijuotai akcijai, planuojama universitete ją tęsti savarankiškai.    

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.