Neseniai grupė mokslininkų nustatė, kad dėl skrudinto maisto virš miestų gali kauptis daugiau riebalų. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“.
Pasirodo, į orą patenkančios skrudinto riebalų rūgštys padengia atmosferos dalelių paviršių ir todėl pasidaro debesuočiau.
Trigliceridai ir riebalų rūgštys, išsiskiriančios skrudinant maistą, sudaro sudėtingas trijų dimensijų (3D) kristalines molekulių struktūras.
Dėl riebalų rūgščių lipnumo dalelės, kurias jos padengia, laikosi ilgiau ir keliauja toliau, pakeliui sugerdamos daugiau oro drėgmės.
Taip labiau formuojasi debesys, nes mažyčiai ore esantys vandens lašeliai gali tapti debesimis tik jeigu susijungia su aerozoliais, suformuojančiais vidinę debesų lašelių šerdį.
Kuo ilgiau tokios dalelės laikosi aplink, tuo didesnė tikimybė, kad jos susijungs su vandens garais ir suformuos debesis.
Apytikriais tyrėjų skaičiavimais, cirkuliuojančios molekulės (tokios, kaip dulkės ar druska), kurias padengia skrudinimo aliejus, gali išsilaikyti atmosferoje nuo 2 iki 24 valandų.
Taigi mieste, kur daug žmonių valgo skrudintą maistą, riebalų emisijos padidėja. Pavyzdžiui, Londone apie 10 proc. kasdieninio tankaus dalelių sluoksnio susiformuoja dėl su maisto gaminimu siejamų riebalų rūgščių.
„Molekulės, susidarančios skrudinant maistą riebaluose, gali turėti didesnį poveikį debesims, nei manyta“, – interneto svetainei „Business Insider“ aiškino tyrimui vadovavęs Bato universiteto Jungtinėje Karalystėje biofizikos ir medžiagų profesorius adjunktas Admas Squiresas.
Tačiau, anot profesoriaus, reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant sužinoti, kaip riebalų rūgštys išties veikia debesuotumą virš miestų, kadangi kol kas tyrimai buvo atlikti tik laboratorijoje.
Ir nors nedidelis debesuotumas gali lemti žemesnę Žemės temperatūrą, A.Squiresas siūlė į šį atradimą nežiūrėti, kaip į priežastį valgyti daugiau skrudinto maisto, siekiant sustabdyti klimato kaitą.
