Skriaudžia mažiausius
Nauji automobiliai dabar tokie švarūs ir žali kaip niekada anksčiau, net ir dideli universalai ar miesto visureigiai į aplinką kiekviename kilometre geba išmesti mažiau nei 100 g anglies dvideginio, kai tokiais skaičiais dar prieš du dešimtmečius pasižymėjo tik dviračiai. Kai kurie automobiliai labai užterštuose miestuose pro išmetamųjų dujų vamzdžius išspjauna švaresnį orą nei jį įsiurbia per priekines groteles, tačiau to nepakanka: valdžia sako, kad jie turi išmesti dar mažiau anglies dvideginio, rinkoje turi atsirasti dar daugiau elektrifikuotų asmeninių transporto priemonių, o dyzelinius variklius geriau visai pamiršti.
Tuo tarpu vienas dyzelinis autobusas į aplinką gali išmesti net kelis kartus daugiau teršalų nei automobilis, dyzelinis lokomotyvas – keliolika kartų, lėktuvas tą patį atstumą įveiks orą „patręšdamas“ kelis šimtus kartų didesniu kiekiu teršalų, o laivai... Skaičiuojama, kad 16 didžiausių pasaulio laivų aplinką teršia taip pat, kaip visi tuo metu keliuose važinėjantys automobiliai. Vis tik būtent pastarieji susilaukia daugiausiai „žaliųjų“ kritikos. Kodėl?
Lyginti skirtingų transporto priemonių taršą nelogiška. Pats transporto priemonės pavadinimas išduoda, kad ji yra skirta kažkam transportuoti ir sugeba pervežti skirtingą kiekį krovinio. Europos aplinkos agentūra, išanalizavusi šūsnis duomenų, piliečiams pateikė labai paprastą lentelę, rodančią, kiek kenksmingų medžiagų, išmetamų į orą tenka vienam skirtingu keleiviniu transportu besinaudojančiam keleiviui. Pagal tai ir siūloma vertinti jų išmetamus teršalus.
Didesni – ekologiškesni
Rezultatai apsivertė aukštyn kojomis: dyzelinis traukinys pats ekologiškiausias. Turint omenyje, kad vienu traukiniu Europoje vidutiniškai važiuoja 156 keleiviai, vienam keliauninkui tenka vos 14 g/km CO2. Antroje vietoje – autobusai, kuriais vidutiniškai važiuoja 12,7 keleivio. Keleivis važiuodamas autobusu atsakingas tik už 68 gramus kilometrui teršalų. Trečioje vietoje – motociklas, iš karto už jo – automobilis. Pasižiūrėkite į spūstyse stovinčius automobilius, pamatysite, kad europiečiai nelinkę su kitais dalintis asmeniniu transportu, ir vienu automobiliu žemyne vidutiniškai važinėja vos pusantro asmens. Važiuodamas dideliu automobiliu jo vairuotoją galima „kaltinti“ dėl 158 g teršalų, paliekamų kiekviename kilometre. Labiausiai teršianti transporto priemonė – lėktuvas, kuriuo vidutiniškai skrenda 88 keleiviai, ir kiekvienam jų tenka po 285 g/km CO2.
„Kalbant apie keleivinį transportą, traukiniai vienareikšmiškai ekologiškiausi. Jų ratai kieti ir rieda kietu keliu, dėl to turi mažą pasipriešinimą riedėjimui, jų priekio plotas labai panašus į krovininio automobilio, tad ir pasipriešinimas orui panašus, tačiau traukinys gali tempti gerokai didesnį sąstatą, kuriame gali būti gerokai daugiau krovinio ir daugiau keleivių“, – paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas, doc. Dr. Saugirdas Pukalskas.
Verta pažymėti, kad traukiniai taip pat toliausiai pažengė elektrifikacijos srityje: Europos komisijos duomenys skelbia, kad daugiau nei pusė visų traukinių linijų Europoje – elektrifikuotos. Lyderiai: Liuksemburgas, Belgija, Olandija, Švedija, Bulgarija ir Italija. Elektrifikuotos traukinių linijos ten sudaro daugiau nei du trečdalius visos infrastruktūros. Lietuva, tuo tarpu velkasi sąrašo apačioje. „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, iš beveik 2 tūkst. km bėgių elektrifikuota tik nedidelė dalis, elektriniai traukiniai važinėja tik iš Vilniaus į Kauną ir Minską. Nepaisant to, net ir pusiau pripildyti dyzeliniai traukiniai aplinką žaloja mažiau, nei tiek pat žmonių vežantys automobiliai.
Dyzelis kenkia ne tik aplinkai, bet ir žmogui
„Anglies dioksido tarša tiesiogiai priklauso nuo automobilio degalų sąnaudų. Tai praktiškai automobilių tarša per kelis dešimtmečius nepakito. Juk kaip anksčiau automobiliai važiavo naudodami maždaug 8 litrus, taip ir modernūs naudoja tiek pat. Per „dyzelgeito“ skandalą buvo išaiškinta, kaip automobilių gamintojai apgaudinėja pirkėjus.
Vis tik nereguliuojamų teršalų emisijos, kaip išskiriami angliavandeniliai, azoto oksidai, per pastaruosius metus gerokai sumažėjo. Jas ypač sumažino kibirkštiniai varikliai, varomi benzinu ir dujomis. Juose naudojamos modernios teršalų neutralizavimo sistemos, ir jos teršalus puikiai neutralizuoja iki minimalių reikšmių.
Su dyzeliniais varikliais yra šiek tiek sudėtingiau. Jie į aplinką paskleidžia kietąsias daleles, o jas sunku neutralizuoti. Dabar sumažėjo tų kietųjų dalelių kiekis, sumažėjo ir pačios dalelės, bet automobiliai jas vis vien skleidžia. O blogybė ta, kad mažėjant kietosioms dalelėms jos tampa dar pavojingesnės žmogui, mat patenka giliau į organizmą ir sunkiau pasišalina. Progresas pasisuko į kitą pusę, ir tos mintys, kad dyzeliniai varikliai yra blogas dalykas, ne iš piršto laužtos“, – kalbėjo S. Pukalskas.
„Kietosios dalelės patenka į plaučius ir sukelia plaučių ligas. Ypač jautresniems žmonėms. Jos prisideda ir prie širdies ligų, nes plaučiai sunkiau pasisavina deguonį. Jie, kaip ir kitokios medžiagos, sėda ant plaučių alveolių, neišsivalo, na ir tada prasideda tradicinis scenarijus: daugiau žmonių kosėja, greičiau užpuola bronchitas, kai kam blogas oras astmą sukelia. Užteršto oro poveikis nėra tiesioginis, bet prie ligų prisideda labai daug. Na, o azoto dioksidas, sieros dioksidas yra kancerogenai, o kancerogenai sukelia vėžį“, – su pavojais supažindino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus Aplinkos tyrimų poskyrio vedėja Irena Kavoliūnienė.
Kompromisas –autobusai
Tarpinis variantas tarp automobilių ir traukinių –autobusai. Jie aplinką teršia labiau nei traukiniai, tačiau yra gerokai lankstesni. Jiems nebūtini bėgiai, jie gali naudotis viešaisiais keliais ir privažiuoti ne tik iki artimiausios stoties, viešasis transportas gali keleivius išleisti prie pat jų kelionės tikslo. Verta pažymėti, kad Lietuvoje sunkusis transportas yra didžiausias teršėjas, todėl krovinių pervežimui taršos požiūriui geriausias būdas –traukiniai. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje siekiama, kad krovinių pervežimas būtų labiau diversifikuotas.
„Aplinkos ministerijos žiniomis, 2015 m. Lietuvoje registruota 6,9 tūkst. autobusų, kai krovininių transporto priemonių 78,1 tūkst. Šioms abejoms transporto rūšims taikomi tokie patys išmetamų teršalų EURO standartai. Pažymėtina, kad didžioji dauguma (virš 90 proc.) krovininių transporto priemonių ir autobusų varomi dyzeliniais vidaus degimo varikliais, kurie pasižymi didesniais kietųjų dalelių ir azoto oksidų išmetimais.
Remiantis Lietuvos nacionalinio teršalų inventoriaus duomenimis, transporto sektorius labiausiai pasižymi didesniais azoto oksidų kiekio išmetimais. Iš transporto sektoriaus 2015 m. išmesta 67,6 proc. bendro šių teršalų kiekio, o vien tik iš kelių transporto – 58,1 proc. transporto sektoriaus. Kelių transporto išmetamų teršalų didžiausią dalį sudaro sunkiųjų transporto priemonių ir autobusų azoto oksidų išmetimai“, – duomenimis dalijosi Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis.
Sunkusis transportas ir autobusai aplinką Lietuvoje teršia labiausiai, tačiau ir darbo daugiausiai nudirba. Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė išdavė, kad vien sostinėje per vieną darbo dieną viešuoju transportu vidutiniškai yra atliekama 540 tūkst. kelionių.
Greitis reikalauja aukų
Vis tik didžiausiu teršėju skaičiuojant teršalų kiekį žmogui reikėtų laikyti oro transportą. Lėktuvai nėra nei ekologiški, nei talpūs.
„Lėktuvai labiausiai teršia aplinką. Jie perveža tiek pat žmonių, kaip pora didesnių autobusų, bet degalų sunaudoja daugybę kartų daugiau. Daugiausiai jų sunaudojama keliant lėktuvą į orą, juk jį reikia iškelti į 10 km aukštį, o tam reikia labai daug energijos. Be to, lėktuvai skrenda dideliu greičiu, taigi kad ir aukštai ore, vis vien atsiranda didelis oro pasipriešinimas, kurį reikia įveikti, ir tam vėl reikia daug energijos.
Tiek automobiliai, tiek autobusai, tiek traukiniai tampa vis ekologiškesni, bet lėktuvų taršos taip paprastai nesumažinsi. Juk lėktuvas turi būti kuo mažesnis ir lengvesnis, kad galėtų skristi ekonomiškiau, tad įvairių „žalių“ technologijų ten nepridėsi. Oro transporto technologijos ir taip toli pažengusios“, – išaiškino S. Pukalskas, pripažinęs, kad kartais dėl kelionės greičio ir mobilumo tenka aukoti ekologiją.
