Invaziniai augalai sunaikina gamtoje darną. Nevaldomai plisdami jie užgožia vietinę augmeniją, todėl nebelieka jos įvairovės. Sosnovskio barštis – vienas tokių augalų. Jį naikinti buvo pradėta maždaug prieš 12 metų, tačiau įveikti niekaip nepavyksta.
Anot gamtosaugininkų, viena iš priežasčių – žemių savininkai dar nesupranta, kad būtina barščius naikinti vos jiems pradėjus augti: iškasti, nupjauti, jei įmanoma – nupurkšti herbicidais. Ir tai daryti būtina visame sąžalyne.
Kita plitimo priežasčių – invazinius augalus draudžiama naudoti: auginti, parduoti, vežti ir panašiai, tačiau nėra prievolės jiems naikinti.
Pasak gamtininkų, norint pradėti kovą su invaziniais augalais, pirmiausia juos reikia pažinti.
Sosnovskio barštis iš jų – vienas agresyviausių.
Tai daugiametis, iki 3 metrų aukščio užaugantis augalas. Jo tikslas – sužydėti ir išbarstyti sėklas, o tai padaręs jis sunyksta. Taigi 4-5 metus Sosnovskio barščiai kaupia energiją, sužydi, ir skėtinis žiedynas subrandina iki 100 tūkst. sėklų. Jos pasklinda po dirvožemį ir gyvybingos išlieka dvejus metus.
Todėl naikinant šį augalą svarbiausia – neleisti jam sužydėti.
Latvijoje naikinti – privalu
Sosnovskio barštis plinta ne tik Lietuvoje. 2016 m. šis augalas buvo paskelbtas invazine Europos Sąjungos (ES) rūšimi – įrašytas į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Todėl visos ES valstybės privalo valdyti Sosnovskio barščio plitimą.
Latviams taip pat sunkiai sekasi kovoti su šiuo invaziniu augalu. O šiuo metu kova su barščiais šioje šalyje labiausiai yra sutelkta Cesio savivaldybėje, kur jų auga net 900 hektarų.
Pasak Latvijos Aplinkos sprendimų instituto atstovės Rūtos Abajos, latviai yra priėmę visuotinę prievolę naikinti Sosnovskio barštį. Ir tam yra pasitelkę ne vieną būdą.
2016 m. Latvijos ekspertai pasiūlė integruotą biologinį-cheminį naikinimo metodą, kuris pernai buvo išbandytas ir Lietuvoje. Manoma, kad pagal instrukcijas taikant šį metodą, Sosnovskio barščio sąžalyną įmanoma sunaikinti per 3-4 metus.
Latviai turi pasitelkę ir teisinių priemonių. Pavyzdžiui, žemės savininkai, kurie numoja ranka į skėtinius žiedus kraunančius invazinius augalus, yra apdalinami baudomis. Privatūs asmenys pirmą kartą „užsidirba“ 100-350 eurų baudos, įmonės – 280-1400 eurų. Antras kartas būna daug brangesnis: baudos atitinkamai pakyla iki 350-700 bei 570-2900 eurų.
Lietuvoje dar nebaudžiama
Lietuvoje bausmių už apleistą, Sosnovskio barščiais apžėlusią žemę dar nėra. Kol kas nėra ir priemonių jos savininkams pabaksnoti.
Tačiau Aplinkos ministerija ketina parengti teisės aktus, įpareigosiančius žemės savininkus, naudotojus bei valdytojus naikinti šiuos itin agresyvius invazinius augalus. Tuo pačiu planuojama atlikti jų tyrimus gamtoje: nustatyti tikslų sąžalynų plotą bei paskaičiuoti, kiek kainuotų jį išnaikinti.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus atstovės Lauros Janulaitienės, nustatant prievolę Sosnovskio barščiams naikinti bus papildytas Laukinės augalijos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai. Juose bus nustatyti įpareigojimai žemės savininkams, aptarti pereinamieji laikotarpiai ir kitos sąlygos.
Rengiant šiuos reikalavimus bus tariamasi ir su Invazinių rūšių kontrolės taryba.
Anot Seimo Aplinkos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, viliamasi, kad teisės aktų pakeitimai, susiję su valstybinės žemės priežiūra bei saugomomis teritorijos, taip pat sukurs prievolę naikinti invazinius augalus ir valstybės ar savivaldybių sklypuose, apleistose teritorijas, nepamirštant ir žemės savininkų.
„Teisės aktai numatys ir pokyčius, susijusius su vandens telkinių pakrančių priežiūra. Ūkininkams bus leidžiama jose ganyti gyvulius, kad šie suėstų augalų ūglius.
Tačiau visada bus pavienių žmonių, kurie neturi ir neturės lėšų įsigyti priemonėms, skirtoms Sosnovskio barščiams išnaikinti. Jiems galėtų padėti nebent savivalda“, – kalbėjo K.Mažeika.
Atsivežė pašarams
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, siekis kuo įvairiausiais būdais modernizuoti žemės ūkį atsisuko prieš mus pačius.
„Darnią plėtrą privalo lydėti atsargumas. Jei nežinia, koks bus ilgalaikis inovacijų poveikis, geriau jų netaikyti.
Taigi Sosnovskio barščiai buvo atgabenti į Lietuvą kaip „inovatyvūs“ pašarai, o dabar kelia pavojų žmonių sveikatai. Agresyviai plisdami jie kelia ir iššūkius ekonomikai, rekreacijai bei žemės ūkiui“, – kalbėjo K.Navickas.
Pasak L.Janulaitienės, apibendrinus 2014-aisiais surinktus duomenis buvo sukurtas Sosnovskio barščių paplitimo žemėlapis. Apytikriais mokslininkų skaičiavimais, šiuo metu jų sąžalynai užima apie 10 tūkst. hektarų ir plyti apleistose, gana derlingose žemėse, paupiuose, melioracijos grioviuose, pakelėse ir kitur.
Augimvietės plyti derlingose žemėse
Gausiausiai jų yra Vilniaus regione bei Rytų Lietuvoje, ypač Zarasų rajone. Pastarajame barščiai plyti net 450-yje hektarų. Mažiausia jų – miškingoje Dzūkijoje, nedaug jų augimviečių Vakarų Lietuvoje, o Kuršių nerijoje apskritai yra išnaikinti.
Nors dažniausiai nenaikinamų sąžalynai plyti apleistose privačiose žemėse, Sosnovskio barščiai leidžia šaknis ir valstybės žemėje – saugomose teritorijose. Pavyzdžiui, 2014 metais šio augalo augimvietės buvo užregistruotas 22 saugomos teritorijose ir užėmė apie 100 ha plotą.
2017 metais jos buvo išplitusios jau 27 saugomose teritorijose, o plotas perkopė 200 hektarų.
Barščiai sužaliuoja melioracijos grioviuose, pakelėse, upelių slėniuose, apleistose fermose, dvarvietėse ar kitokiuose buvusiuose rekreacijos objektuose, kur jis kažkada buvo auginamas kaip dekoratyvinis augalas.
Iki šiol augimvietes buvo bandoma naikinti tik Verkių regioniniame parke, ir tai – tik 2015 metais. Kitąmet tai planuojama daryti šešiose vertingiausiose saugomose teritorijose.
Chemikalų sąrašas – ilgesnis
Nors dar 2014 metais buvo patvirtinta Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių naikinimo metodika, tik pernai, patvirtinus ir išbandžius du selektyvius herbicidus, įvyko postūmis.
„2017-ųjų balandį selektyviaisiais herbicidais naikinome Sosnovskio barščių sąžalyną, esantį Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje. Po mėnesio jau buvo matomas teigiamas jų poveikis.
Svarbu tai, kad chemikalai naikina Sosnovskio barščius ir kitus plačialapius augalus, bet nesunaikina smilgų, viksvų bei kitų ne dviskilčių augalų, kurie, barščiams nunykus, užpildo žemės plotą. Todėl nelieka tuščio, be augalų dirvožemio paviršiaus, o taip nutinka naudojant glifosato veikliosios medžiagos turinčius herbicidus.
Dar „įsijungia“ ir biologinis efektas – augantys vietiniai augalai trukdo dygti Sosnovskio barščio sėkloms“, – paaiškino L.Janulaitienė.
Savivalda ir naikinimas
Moksliniais tyrimais užfiksuota, kad kai kuriose vietose per 5 metus Sosnovskio barščio augimvietės padidėjo net 80 proc.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2016 metais Sosnovskio barščius naikino 32 savivaldybės, 5 – naikino ir kitas invazines rūšis, 23 – nenaikino jokių invazinių rūšių.
Pirmoji naikinti Sosnovskio barščius pradėjo Kėdainių savivaldybė, ji tai daro nuo 2006 metų. Tačiau suvaldyti šį augalą yra sudėtinga.
Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Alinos Melinauskienės, pernai barščių sąžalynai užėmė kone 73 ha valstybinės žemės bei 33 hektarus – privačios.
„Blogai, kad nėra sistemingo Sosnovskio barščių naikinimo. Savivaldybė lėšų iš specialios programos gali skirti tik šiems augalams valstybinėje žemėje naikinti. Privatiems žemės sklypų savininkams lėšų neužtenka. Tam, kad būtų pasiektas efektas, būtina sąžalynus naikinti visuose, o ne pavieniuose plotuose“, – sakė A.Melinauskienė.
Jos teigimu, daug rūpesčių kelią šių invazinių augalų augimvietės sodininkų bendrijose.
Dėl egzotiškos išvaizdos ir didelio aukščio Sosnovskio barščiai patiko sodininkams. Juos imta auginti kaip dekoratyvinius augalus. Dabar gi daugelis sodų savininkų yra emigravę, sklypai dažniausiai būna neprižiūrimi, apaugę Sosnovskio barščiais, kurie sparčiai plinta į kaimynines teritorijas.
Kauno ir Vilniaus patirtis
Kauno savivaldybė Sosnovskio barščius pradėjo naikinti 2012 metais. Pernai jų augimvietės plytėjo 47 hektaruose.
Pasak savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus atstovės Giedrės Rondamanskienės, labiausiai šie augalai išplitę Aleksote (9,8 ha) bei Šilainiuose (16,6 ha). Abi šios teritorijos yra Kauno miesto pakraštyje – jos ribojasi su rajonu.
Randama ir naujų jų augimviečių, pavyzdžiui, pernai birželį tokia buvo aptikta Šilainių seniūnijoje.
Anot G.Rondamskienės, Kauno savivaldybė yra sudariusi Sosnovskio barščių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo planą. Tačiau naikinti juos sunku, nes augimvietės dažnai driekiasi šlaituose, pavojingose, užliejamose vietose.
Kaune, privačiose valdose, šių invazinių augalų augimvietės sudaro maždaug 1 hektarą. Šeši apleistų valdų savininkai buvo įspėti. Jei šiemet jie paliks barščius toliau želti, bus taikoma viena griežtesnių drausminančių priemonių – nustatyti patys didžiausi mokesčio tarifai už apleistą žemę.
Vilniuje Sosnovskio barščiai plyti kone 81 ha teritorijoje: 94 bendrojo naudojimo sklypuose bei 87 – privačiuose.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Vaidoto Palionio, 2017-aisiais buvo patvirtintas barščio naikinimo Vilniaus teritorijoje tvarkos aprašas.
Sostinės Viešosios tvarkos skyrius arba iš žmonių gauna informaciją apie invazinių augalų paplitimą, arba užfiksuoja neprižiūrimus žemės plotus su jų augimvietėmis kontroliuodamas privačias teritorijas.
Pirmiausia įspėja
Pirmiausia žemės sklypo valdytojams suteikiama laiko geranoriškai susitvarkyti ir apie tai informuoti atsakingą pareigūną.
Jeigu žmogus to nepadaro, Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius pats sutvarko teritoriją ir pateikia savininkui apmokėti sąskaitą.
Neapmokėjus sąskaitos per nurodytą terminą Teisės departamentui teikiami dokumentai, kad būtų inicijuotas kreipimasis į teismą dėl žalos priteisimo.
Taigi pernai nuo virželio iki rugsėjo pabaigos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai pagal miesto gyventojų ir seniūnijų darbuotojų pateiktą informaciją nagrinėjo problemas dėl 204 neprižiūrimų ar netvarkomų sklypų, kuriuose augo Sosnovskio barščiai.
179 savininkai atliko darbus, 3 savininkams surašyti protokolai, 3 savininkai buvo išvykę gyventi į užsienį.
19 savininkų pateikti įspėjimai paštu, tačiau nepasiekus adresato per nustatytą terminą, įspėjimai paštu teikti pakartotinai ir administracinė teisena tęsiama.
