„Esame gamtos dalis, labai susiję su biologine įvairove bei negyvąja gamta: oru, vandeniu, žeme ir jų ištekliais. Todėl labai svarbu saugoti gamtą tam, kad patys išgyventume ir kad ją išsaugotume ateities kartoms. Pakenkti gamtai galime daugybe įvairių būdų, todėl vertėtų labiau pasidomėti, kaip viskas susiję”, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė.
Pavyzdžiui, ūkiuose naudojant pesticidus nyksta bitės ir kitokie vabzdžiai, kurie apdulkina augalus. Jeigu augalai nėra apdulkinti, jie nesubrandina vaisių – ilgainiui galime pritrūkti maisto.
„Tokie paprasti pavyzdžiai rodo, kad neapgalvotas elgesys gali skaudžiai prieš mus atsisukti. Todėl apie gamtą ir joje vykstančius procesus reikėtų atsakingai pagalvoti netgi tada, kai tvarkotės savo namų kieme”, – pastebėjo L.Janulaitienė.
Skatina sodinti lietuviškus augalus
Būtent privačiuose sklypuose ir nutinka nemažai Lietuvos gamtai nepalankių reiškinių. Žmonės savo aplinką siekia susitvarkyti taip, kaip jiems gražu, todėl dažnai dairosi į įvairius egzotinius augalus, kurių poveikį ateityje sunku įvertinti. Todėl specialistai pataria želdinant aplinką rinktis ne tik tuos augalus, kurie labiausiai krenta į akį, bet ir tuos, kurie yra būdingi mūsų šalies gamtai.
Pavyzdžiui, lietuviški putinai, gudobelės, erškėčiai sklype ne tik atrodys dailiai, bet ir švarins orą, taps namais ir subrandins uogų paukščiams. Neapsirikti gyventojams padės Aplinkos ministerijos skelbiamas „Invazinių Lietuvos rūšių sąrašas” – jame šiuo metu yra 35 augalai ir gyvūnai, kurie mūsų šalies teritorijai yra nebūdingi ir netgi daro žalą. Yra patvirtinta ir tvarka, kaip šias rūšis naikinti. Vienas geriausiai žinomų augalų, įtrauktų į šį svetimų ir kenksmingų sąrašą – Sosnovskio barštis. Iš gyvūnų sąraše yra mangutas, paprastasis meškėnas, rainuotieji ir žymėtieji vėžiai bei kiti.
Geriau pažinti savą gamtą bei ją puoselėti padės ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas, dar vadinamas „Raudonąja knyga“. Šiuo metu joje apie 900 rūšių.
Iniciatyvas reikėtų vertinti atsargiai
Pasak L.Janulaitienės, didžiausia pagalba gamtai iš žmonių būtų, jeigu jie neplatintų invazinių rūšių, nenaikintų saugomų ir puoselėtų mūsų kraštovaizdžiui būdingas rūšis. Tiesa, persistengti taip pat nereikėtų.
„Dabar kyla įvairių iniciatyvų ir kai kurios yra labai geros tik iš pirmo žvilgsnio. Socialiniuose tinkluose buriasi grupės, kurios skatina auginti saugomus augalus – žmonės išsikasa juos ir pasisodina savo kieme taip neva labiau prisidėdami prie augalų išsaugojimo. Tačiau tai daryti draudžiama. Kai kurie augalai dėl to ir yra saugomi, nes jie gali augti tik labai specifinėmis sąlygomis. Paprastai būna saugoma visa buveinė – tiek dirvožemis, tiek ten augantys augalai ar besiveisiantys gyvūnai. Todėl rauti augalus ir nešti juos į visai kitą aplinką, griežtai negalima”, – pabrėžė L.Janulaitienė.
Ji perspėjo, kad ne visuomet teisingai gyventojai elgiasi ir su augalų atliekomis – tai, ką išravėjo meta už tvoros. Tuomet vėlgi, nepageidaujami augalai gali išplisti. Todėl visas atliekas reikėtų kompostuoti ar kitais būdais sunaikinti. L.Janulaitienė atkreipė dėmesį ir į invazinių gyvūnų naikinimą. „Aptikę kad ir pilkąsias žiurkes žmonės jas ima naikinti taip, kaip sugalvoja. Tačiau yra patvirtinti būdai, kaip tai padaryti, be to, reikia nepamiršti žmogiškumo principo”, – patarė L.Janulaitienė.
Pažeidėjams gresia baudos
Suabejoję, ar teisingai elgiasi, ar tinkamus augalus augina ir gyvūnus veisia, gyventojai kviečiami visuomet pasitikrinti internete. Norintiems auginti invazines rūšis mokslo, medicinos ar kitais tikslais, leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. O norintieji savo sklype jaustis laisviau, turėtų pasitikrinti, ar jis nėra įtrauktas į saugomų teritorijų sąrašą, mat tokiose erdvėse negalima statyti pastatų, dirbti žemės, o augalai ir gyvūnai itin globojami.
Netinkamai su gamtos turtais besielgiantys žmonės gali gauti baudų. Kaip elgiamasi su augalais ir gyvūnais kontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas pasakojo, kad sučiupti pažeidėjus yra sudėtinga.
„Paprastieji meškėnai į Lietuvą iš kažkur atkeliavo prieš maždaug septynerius metus. Tačiau kas juos atvežė, nustatyti ir nubausti beveik neįmanoma”, – teigė S. Mikėnas.
S. Mikėnas pridūrė, kad priešingai nei kitus gyvūnus, invazines žinduolių rūšis leidžiama be limitų ir visus metus medžioti..
Jeigu pavyktų pažeidėjus pagauti, už augalų ar gyvūnų, įtrauktų į invazinių rūšių sąrašą, auginimą bauda galėtų grėsti nuo 200 iki 400 eurų. Už saugomų gyvūnų gaudymą, naikinimą ar kitokį naudojimą bauda nuo 60-300 eurų.
