Oro tarša smarkiai paankstina mirtį. Jau vien tokios žinios pakanka vertinant jos duomenis Lietuvoje. O jie yra baisoki. Penkiuose didžiuosiuose miestuose ir kietųjų dalelių, ir anglies monoksido, ir kitų teršalų kiekis viršija nustatytas normas.
Paskaičiuota, kad per metus į aplinką Lietuvoje išmetama apie 20 mln. tonų anglies dioksido (CO2) kuris daro ypač didelę įtaką klimato kaitai. Maždaug ketvirtadalis visų šių dujų išsiveržia būtent iš lengvųjų automobilių duslintuvų.
Aplinkos ministerija, matydama nuolat augančią taršą ir blogėjančią padėtį, rengiasi skelbti viešąsias konsultacijas. Tikimasi, kad įvairios institucijos bei visuomeninės organizacijos padės rasti tinkamiausių sprendimų ir sugalvos, kaip paskatinti žmones, kad jie rinkdamiesi net ir senesnį automobilį apsistotų ties tokiu, kuris yra palankesnis aplinkai.
Yra nemažai įsipareigojimų
Visos ES valstybės, taigi ir Lietuva, iki 2020-ųjų turi gerokai sumažinti aplinkos oro taršą, o ilgalaikės užduotys – dar griežtesnes. Tą padaryti įpareigojo 2016 m. gruodį priimta ES direktyva dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.
Štai ką teks įveikti mūsų šaliai: iki 2020-ųjų, palyginti su 2005 metais, azoto oksidų išmetimus sumažinti 48 proc., sieros dioksido – 55 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc.
Tai – didelis iššūkis. Nes per 2005-2016 metus tarša azoto oksidais sumažėjo vos 13 proc., tad per porą ateinančių metų ją reiks sumažinti dar 35 procentais.
Tarša kietosiomis dalelėmis per minėtą laiko tarpą sumažėjo apie 18 proc., – iki tikslo per porą metų ją dar reiks sumažinti 2-3 proc.
Vėliau, nuo 2020 m. iki 2030 m. azoto oksidų išmetimus reikės sumažinti dar 3 proc., sieros dioksido – 5 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 16 proc.
Teks pirkti kvotas
Jeigu Lietuva neįvykdys įsipareigojimo sumažinti klimato kaitai įtaką darančių dujų kiekį, turės pirkti kvotas ir mokėti už jas atsižvelgiant į CO2 tonos kainą biržoje. O pinigai kris ne bet kur, o į ES biudžetą.
„ES labai rūpi klimato kaitos situacija, ji ir yra susijusi su valstybių įsipareigojimu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. O jis mūsų transporto sektoriuje vis dar auga.
2021 metais atsiras CO2 kvotos, kurios yra mažesnės už dabartinį taršos lygį mūsų šalyje. Ir jos nuolat iki pat 2030-ųjų mažės. Taigi augančią taršos tendenciją turime paversti mažėjančia.
Jei to nepavyks padaryti, turėsime mokėti už ją tiek, kiek tuo metu kainuos anglies dioksido tona biržoje. Prognozuojama, kad ji nuo dabartinės 12 eurų kainos gali pakilti iki 20-30 eurų ir dar daugiau. Paskaičiavome, kad mums tai per 2021-2130 metus gali kainuoti apie ketvirtį milijardo eurų“, – situaciją apibūdino aplinkos ministro patarėja klimato kaitai Gintarė Krušnienė.
Šnairuojama į senienas
Vertinant klimato kaitos požiūriu, krovininių mašinų CO2 išmetimas sudaro apie trečdalį šios taršos, žmonių bei įmonių lengvieji automobiliai – apie 60 proc. Be to, degant benzinui išmetama daugiau anglies dioksido nei degant dyzelinui.
„Klimato kaita yra globali problema. Bet yra ir vietinė problema – oro tarša kietosiomis dalelėmis bei kitais teršalais.
Šioje vietoje didžiausias teršėjas yra dyzelinu varomas transportas. O dyzelis orą teršia dvigubai daugiau. Ir ši tarša kenkia mums visiems. Ji sukelia ir kvėpavimo takų ligas, ir dirvožemio rūgštingumą, ir naikina bioįvairovę“, – paaiškino ministro patarėja.
Automobilių pardavimas
Naudotų automobilių pardavimo duomenys liudija, kad šių metų I ketvirtį Lietuvoje daugiau nei pusė parduotų automobilių buvo senesni nei 10 metų.
„Senas automobilių parkas ir yra viena didžiausių blogybių. Tai kerta ne tik per įsipareigojimus mažinti taršą, bet kasdien kainuoja ir žmonėms. Nes turint imlų degalams automobilį kiekvienam kilometrui išleidžiama dvigubai daugiau pinigų, nei efektyvesniam automobiliui, kuris 100-ui kilometrų sudegina 5-6 litrus.
Laukti, kol seni automobiliai „išmirs“, neprasminga. Tai nenutiks greitai. Net ir šiais metais Lietuvoje daugiausiai nuperkama senesnių nei 10 metų automobilių.
Duomenys liudija, kad vidutiniškai žmonės naudotam automobiliui įsigyti skiria 3 tūkst. eurų. Už tokią kainą galima rinktis galingą, bet galima juk pirkti ir mažiau degalų „ryjantį“ – su mažesnio galingumo varikliu, mažesnės masės automobilį“, – sakė G.Krušnienė.
Yra paskaičiuota, kad vidutinis automobilis Lietuvoje išmeta 190 g CO2 kilometrui.
Pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“ modelių, net ir 20 metų senumo, išmetimai niekada nesiekė 200 g CO2.
Užtat „Mercedez-Benz“ E klasės automobilių (tai TOP9 modelis tarp perkamiausių), net ir naujausių, tarša yra didesnė.
„Automobilio taršumas priklauso nuo variklio tūrio, galingumo, automobilio masės, dydžio, technologinių sprendimų efektyvumui pasiekti. Amžius tikrai nėra vienintelis taršos kriterijus“, – priminė G.Krušnienė.
Dyzeliniai automobiliai išnyks?
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjo Saugirdo Pukalsko, lengvojo transporto sektoriuje yra lengviau surasti alternatyvų dyzeliniams automobiliams – keisti juos į elektrinius ar varomus dujomis. Tačiau sunkiojo transporto sektoriuje tai padaryti būtų sunku, ypač – žemės ūkyje.
„Kone visa žemės ūkio technika yra varoma dyzeliu. Bandymų šiuos degalus pakeisti kitokiais nors ir būta, tačiau nėra serijinės gamybos. Tad šioje vietoje atsisakyti dyzelino greitai nepavyks.
Tuo tarpu lengvųjų automobilių gamybos sektoriuje situacija kitokia.
Akivaizdu, kad dyzeliniai automobiliai teršia orą labiau nei benzininiai. Todėl ir dyzelinio variklio teršalams nukenksminti reikia daugiau priemonių ir sistemų“, – kalbėjo S.Pukalskas.
Pavyzdžiui, tam, kad benzininiai automobiliai atitiktų „Euro 6“ normos reikalavimus, pakanka tinkamai sureguliuoti degųjį mišinį ir patį degimo procesą. O išmetimo sistemoje teršalams neutralizuoti pakanka vieno – katalizinio deginių neutralizatoriaus.
Tuo tarpu dyzeliniam varikliui šioms normoms pasiekti reikia ir katalizatoriaus, ir kietųjų dalelių filtro, ir selektyvinio katalitinio neutralizatoriaus, ir dar vienos sistemos. Visa tai smarkiai pabrangina dyzelinius automobilius.
„Kol kas nežinia, ar pasirodys „Euro 7“ normos reikalavimai. Bet automobilių gamintojai jau kalba apie tai, kad, jei tai nutiks, bus neberacionalu gaminti dyzelinius automobilius. Nes pasiekti normos reikalavimų būtų labai brangu“, – užsiminė pašnekovas.
