Stiklinti balkoną – tik su leidimu
Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus l.e.p. vedėjo pavaduotojos Tomos Kaveckienės, norint atlikti daugiabučio namo paprastojo remonto darbus pirmiausia reikėtų įvertinti, ar jie keičia statinio išorės išvaizdą.
Populiariausi darbai, kurie išvaizdą keičia, yra balkonų, lodžijų stiklinimas, naujų stoglangių, langų įrengimas ar jų spalvos, matmenų, suskaidymo keitimas. Pastato išvaizdą keičia ir iš išorės tvirtinamas oro kondicionieriaus blokas. Šiems darbams reikia gauti savivaldybės, kurioje gyvenate, leidimą. Leidimo prireiks ir kai kuriems darbams, kurių imsitės buto viduje.
„Leidimo reikės, jei norėsite išgriauti ar pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas. Pavyzdžiui, sustiprinti esamą laikančiąją konstrukciją įrengiant papildomą laikančiąją koloną, pirmiausia reikia parengti kapitalinio remonto projektą, atlikti šio projekto ekspertizę, kurios metu atestuoti specialistai įvertintų ar atlikus planuojamus darbus nebus pažeisti esminiai statinio reikalavimai. Taip pat reikia gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl bendrojo naudojimo objekto pertvarkymo. Nelaikančiųjų sienų griovimui, pertvarkymui ar naujų įrengimui šių dokumentų nereikia, tačiau visais atvejais privaloma nepažeisti kitų asmenų interesų” – sako T.Kaveckienė.
Savavališkai negalima ir perplanuoti buto – pertvarkyti ar išmontuoti pastato dujų, šildymo ar elektros bendrųjų inžinerinių sistemų. Savavališkas remontas žmogui užtraukia baudą nuo 60 iki 1200 eurų. Baudos dydis priklauso nuo pastato kategorijos bei nuo teritorijos, kurioje jis stovi.
Būtina informuoti apie būsimą triukšmą
Į miesto savivaldybę teks kreiptis ir jeigu planuojate imtis darbų, kuriems leidimas gal nebūtinas, tačiau dirbdami kelsite triukšmą. Apie būsimus darbus, kurie kelia triukšmą, informuoti reikia likus savaitei iki jų pradžios. Vilniaus savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas patikslino, kad tokiems darbams priskiriamas sienų gręžimas, griovimas, plytelių skaldymas ir kiti darbai, kuriuos vykstant kaimynai tikrai išgirs.
„Iš viso per šiuos metus esame gavę apie 1100 pranešimų apie būsimą triukšmingą remontą. Jeigu žmogus nepraneša apie remonto darbus ir kelia triukšmą, jam gali būti skirta bauda nuo 50 iki 300 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 280 iki 600 eurų. Dažniausiai dėl netikėto triukšmo būstus remontuojančius žmones apskundžia kaimynai”, – teigia G. Leperskas.
Atliekas privaloma rūšiuoti ir statybvietėje
Aplinkos ministerijos tinklapyje skelbiama, kad Vilniaus miesto ir apskrities gyventojų statybos ir griovimo atliekas priima Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Jų sąrašą galima rasti čia: https://www.vaatc.lt/aiksteles/
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Audrius Želvys primena, kad statybinėmis atliekamos laikoma viskas, kas liko po remonto ar statybos darbų.
„Jei, pavyzdžiui, griaunate sienas, griovimo metu susidariusias atliekas reikia gabenti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Prieš tai jas reikia išrūšiuoti. Plytas, akmenis, betono nuolaužas reikėtų dėti į vieną krūvą, medienos, metalo, plastikų, stiklo atliekas – į kitas. Statybinėms atliekoms priskiriami ir tapetai, dažų ir lakų pakuotės. Atskirai krauti reikėtų ir langų rėmus. Jie, net jei mediniai, irgi gali būti padengti dažais, lakais, impregnavimo ir kitomis pavojingomis medžiagomis. Ypatingai svarbu žinoti, kad jokių atliekų negalima deginti. Visos, išskyrus buitines ir komunalines atliekas, susidarančias statybų ar remonto metu yra priskiriamos prie statybinių atliekų ir jų vieta – stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse“, – paaiškina A. Želvys.
Atliekas į jas gyventojai gali atvežti patys arba patikėti remontą ar statybos darbus atliekantiems specialistams. Tokiu atveju būtina reikalauti dokumento, kuris patvirtina apie atliekų pridavimą teisėtam atliekų tvarkytojui. Statybines atliekas neleistinose vietose, pavyzdžiui miške, išpylę gyventojai gali gauti baudą nuo 30 iki daugiau nei 1000 eurų. A. Želvys sako, kad baudos dydis priklauso nuo atliekų rūšies ir kiekio. Jeigu bus nustatyta, kad aplinkai dėl šiukšlių padaryta žala, gali tekti ir ją atlyginti.
Taisyklių laikytis privaloma ir statybos bei griovimo darbus atliekančioms bendrovėms. Jos privalo statybvietėse ne tik rūšiuoti, bet ir atskirai laikyti komunalines, inertines, perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui tinkamas, pavojingas bei netinkamas perdirbti atliekas. Perdirbti netinkamas statybines atliekas, pavyzdžiui, izoliacines medžiagas, akmens ar stiklo vatą Vilniaus regione teisę priimti turi Kazokiškių sąvartynas. Kaip statybvietėse laikomasi Statybinių atliekų taisyklių, kontroliuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai, o už taisyklių pažeidimus gresia ir piniginės baudos.
