Rinks geriausius
Lietuvos architektų profesinę veiklą būtina skatinti, o kartu atkreipti šių kūrėjų dėmesį į technologijas, palankias aplinkai bei žmogui.
Tai įmanoma padaryti pasitelkus apdovanojimus. Tad šiemet skelbiamas darbų atrankos konkursas – jau aštuntas, kuriam pasibaigus Aplinkos ministerija apdovanos geriausius urbanistikos bei architektūros kūrinius. Paraiškos konkursui jau yra priimamos.
Diplomai ir įsteigti prizai Lietuvos architektams – kūrinių autoriams ar bendraautorių grupėms bus skiriami už 2017-ųjų metų geriausią urbanistikos kūrinį bei už geriausią architektūros kūrinį – pastatą ar kitą statinį.
Išskirtiniai darbai
Kauno autobusų stotis bei dviejų lygių sankryža Marijampolėje. Tai – išskirtiniai 2016-ųjų architektų darbai, kuriuos pernykščio konkurso apdovanojimų komisija įvertino kaip pačius geriausius negyvenamojo pastato ir inovatyvaus statinio kategorijose.
„Kasmet architektai pateikia išskirtinių darbų. Pats gi įsiminiau prieš trejus metus apdovanotą netradicinių formų statinį – Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos gelbėjimo postą S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome Kaune.
Tai liudija, kad net ir sandėlius, prekybinius ar gamybinius pastatus galima taip suprojektuoti, kad jie būtų gražūs, derėtų su aplinka, būtų jai palankūs“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
Gausėja reikalavimų
Architektai yra menininkai. Tačiau net ir kūrybinį jų darbą saisto įvairūs reikalavimai, kurie pastaruoju metu vis labiau siejami su aplinkosauga.
„Yra puikių architektų, kuriančių gražius, tvarius pastatus – atitinkančius ir energetinio efektyvumo standartus, ir draugiškus aplinkai. Be to, architektai neapsiriboja vien tik pavieniais pastatais, bet imasi ir urbanistinių projektų. Tai aikštės, viešosios erdvės, nauji želdynai. Visa tai ypač svarbu miestų estetiniam vaizdui, patrauklumui, rekreacijai, tad ir į šiuos darbus norime atkreipti dėmesį.
Manau, kad apdovanojimai turi paskatinti savivaldybes, Lietuvos architektų rūmus ir Lietuvos architektų sąjungą bei pačius kūrėjus teikti paraiškas. Juk nacionaliniu mastu daugiau nėra architektams skirtų konkursų, kurie vyktų kasmet ir turėtų tokį platų spektrą objektų“, – kalbėjo M.Narmontas.
Tvarumas – tai svarbu
Pasak M.Narmonto, architektų darbai, kurie būna nominuojami konkursui bei kuriems skiriami pagrindiniai prizai, neprasilenkia su tvarumo standartais. Jie talkina sprendžiant socialines bei aplinkosaugos problemas arba jų bent jau nepadidina.
Kuriant – projektuojant pastatus paprastai greta sukuriama ir žalioji infrastruktūra bei numatoma, kaip turi būti sutvarkytos viešosios erdvės.
„Tai liudija ir pastarųjų metų laureatų darbai: pastatams naudojamos naujausios, aplinkai draugiškos statybų technologijos. Tvarūs sprendimai, pavyzdžiui, šilumos siurbliai, padeda užtikrinti aukštą energetinę klasę.
Aukščiausios kokybės pastatai, vertinant architektūros ir inžinerijos požiūriu, yra daug draugiškesni aplinkai negu manoma“, – paaiškino M.Narmontas.
Kita vertus, juk pastatai projektuojami žmonėms, o šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti aplinką, patogią gyventi bei dirbti – tokį vidaus mikroklimatą, kuris kelia darbo našumą, o kartu pagerina net nuotaiką.
Taigi, anot pašnekovo, ir konkurso kriterijai taip yra suformuoti, kad jam teikiamuose projektuose būtų matomas tvarumo balansas, – vien architektūrinės raiškos nepakaktų.
Atsakomybė – vis didesnė
Lietuvos architektų rūmai kartu su Lietuvos architektų sąjunga konkursui kasmet pasiūlo naujausių savo narių darbų. Taigi šiuo metu jau vyksta narių apklausa – laukiama jų siūlymų, o vėliau bus atrinkti bei teikiami kandidatai.
Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininkės Daivos Veličkaitės, kūrybiniai konkursai bei apdovanojimai padeda sustabdyti profesinę rutiną, kartu apžvelgti nuveiktus darbus, pastebėti tai, ko nepastebima vykdant ekonominius uždavinius.
Kartu tai būdas atskleisti visuomenei architektūros reikšmę ir atkreipti į ją teisėkūros dėmesį, kad būtų formuluojami ne tik aukšti kokybiniai reikalavimai, bet ir užtikrinamos tinkamos sąlygos jiems įgyvendinti.
„Vis dėlto pastaruoju metu viešoje erdvėje itin padaugėjo diskusijų apie architektūros kokybę. Atsakomybės kartelė keliama vis aukščiau – reikalaujama, kad architektai kurtų darnius, novatoriškus, aplinkai pagarbius projektus, kurie atitiktų ne tik statytojo, bet ir bendrus visuomenės interesus.
Siekiant šių tikslų projektavimo procesas tampa vis sudėtingesnis, didėja įvairių procedūrų apimtys, vis svarbesni tampa jų teisiniai, techniniai, technologiniai aspektai.
Tokiame kontekste nesunku išleisti iš akių esminę architektūros prigimtį – meninį, kūrybinį jos pobūdį, architekto asmeninį indėlį, jo profesinę garbę ir atsakomybę. Juk visa tai, siekiant kokybės, dar svarbiau nei įvairūs kontrolės ir priežiūros mechanizmai“, – sakė D.Veličkaitė.
Patvirtino naujus kriterijus
Šiemet įsigaliojo nauja apdovanojimų skyrimo taisyklių redakcija, kurioje yra numatyti svarbiausi darbų atrankos kriterijai įvertinantys architektūros kokybę.
Vienas jų – projekto atitiktis darnaus vystymosi principui, kitas – tai statybos ir kuriamos aplinkos kokybė, darbui palanki erdvė bei ilgaamžiškumas.
Dar vienas kriterijus – tai inovatyvumas : naujų technologijų, medžiagų, architektūrinių, urbanistinių sprendimų panaudojimas.
Svarbu ir tai, kad aplinka būtų pritaikyta visiems visuomenės nariams – kad projektuojant būtų taikomi universalaus dizaino principai ir taip būtų užtikrintas žmonių srautų judrumas ir objektų prieinamumas.
Paraiškas Aplinkos ministerijai galima teikti siunčiant paštu (A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius), o pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba skenuotas paraiškų kopijas galima atsiųsti el. paštu info@am.lt.
Paraiškų laukiama iki rugsėjo 28 dienos. Pretendentų darbai bus vertinami spalį, o apdovanojimai bus teikiami lapkričio 21 d. per XII Lietuvos urbanistinį forumą, vyksiantį Vilniaus Rotušėje.
Pretendentai 2018 metų apdovanojimams bus viešai eksponuojami Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
