Nesiėmus priemonių, šių medžių Lietuvoje apskritai gali nebelikti.
Šį šiltą rugsėjį ne vieno žvilgsnį patraukia per anksti nurudavę kaštonų lapai. Tai ne sausros, o mažo, prieš 15 metų iš užsienio į Lietuvą atkeliavusio drugelio – kaštoninės keršakandės – darbas.
Mokslininkai sako, kad nuo šio drugio kaštonai nenudžiūva, tačiau medžius reikia tinkamai prižiūrėti: sugrėbti, išvežti ir kompostuoti nukritusius lapus, kad drugio lervutės neperžiemotų.
Sostinės savivaldybės darbuotojai teigia, šį darbą jau ne pirmus metus gerai atliekantys, tačiau to esą per maža.
„Viena iš priemonių [apsaugoti kaštonus] yra vadinamosios feromoninės gaudyklės, t. y. priemonė, kuri skleidžia atitinkamą tų vabzdžių feromoną, vabzdžiai ja susidomi ir įskrenda į savotišką inkilėlį.
Bet savivaldybė tokių nėra įrengusi, tą planuojame daryti kitais metais. Tam neturėjom pirkimų, neturėjom pinigų“, – skundėsi Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.
Trūksta pinigų ir specialiam preparatui dimelinui, kurį įšvirkštus į medį, drugiai jo nebepuola. Šio vaisto ampulė kainuoja apie 20 eurų. Pasak specialistės, vienam kaštonui prižiūrėti per sezoną reikia maždaug 80 eurų.
Kiek kaštonų yra mieste, nėra suskaičiuota, todėl ir reikalinga suma nežinoma.
Mokslininkai pastebi, kad kaštoninė keršakandė – tik pusė bėdos. Esą kaštonams Lietuvoje gresia didesnė nelaimė – bakterinė liga gvinardija, kuria susirgus lapai ruduoja, o medis nudžiūva.
