Aplinkos ministerija finansavo specialių dėžių smulkiai elektros ir elektroninei įrangai surinkti, įrengtų prekybos vietose, švietimo ir mokslo bei kitose įstaigose, įsigijimą.
Jeigu elektros ir elektroninės įrangos vis dėlto nusprendžiama neremontuoti, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Saulė Deveikytė pataria jos nelaikyti ir nemokamai atiduoti į specialias elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas (atiduoti analogiškos įrangos platintojams, savarankiškai išmesti į specialias Aplinkos ministerijos inicijuotas dėžes smulkiai įrangai, išsikviesti gamintojų ir importuotojų finansuojamus atliekų surinkėjus (plačiau apie tai www.epa.lt ir www.eei.lt ), nuvežti į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles). Taip užtikrinamas šiose atliekose esančių medžiagų perdirbimas ir dalių pakartotinis naudojimas – naujų gaminių gamybai panaudojama mažiau išteklių.
18 metų Vilniuje elektronikos prietaisus remontuojantis Rokas sakė, kad gyventojai apie daiktų taisymą susimąstė tada, kai šalį buvo užklupusi ekonomikos krizė.
„Tada žmonės išmoko taupyti ir pradėjo taisyti viską, ką įmanoma ir verta. Iki krizės taisyti daiktus atnešdavo retai, manydavo, kad geriau nusipirkti naują. Žinoma, ir dabar, jeigu sugenda, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvas, kuris kainuoja kelis eurus, tai jo taisyti irgi neapsimokės, nes detalės ir darbo sąnaudos atsieis brangiau. Tačiau juk ne visi prietaisai pigūs, plaukų džiovintuvas irgi gali kainuoti kelis šimtus eurų”, – pasakojo Rokas.
Entuziastai elektroniką taiso ir nemokamai
Dažniausiai žmonės į taisyklą Vilniuje atgabena kompiuterius ir kompiuterius. Darbus meistrai atlieka gana greitai, bet kartais remontas gali užtrukti kelias savaites – taip nutinka, jeigu tenka užsakyti ir sulaukti kokių nors detalių.
Pasaulyje vyksta įvairios akcijos, per kurias entuziastai nemokamai taiso smulkius gedimus arba moko gyventojus pačius remontuoti neveikiančius prietaisus. Pavyzdžiui, kaimyninėje Rygoje veikia kavinė, kurioje užsiėmimus veda nagingi savanoriai. Čia galima išmokti ne tik susitaisyti smulkią elektroniką, pavyzdžiui, ausines, bet ir dviračius ar suplyšusius drabužius.
Nedideliame Didžiosios Britanijos miestelyje veikia dirbtuvės, kuriose sutaisoma gyventojų išmesta elektronika ir vėliau už nedidelę kainą parduodama skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Įgauti pradinių žinių, reikalingų norint geriau suprasti, kaip veikia elektroniniai prietaisai ir kodėl jie genda, galima ir internete – yra daugybė virtualių seminarų ir pradžiamokslių. Lietuvoje populiarėja vadinamųjų „meikerių” (angl. makers) judėjimai, kurie vienija žmones, mėgstančius konstruoti, daryti viską savo rankomis, taisyti senus daiktus ir kurti naujus išradimus.
Spalio 13-ąją šiemet pasaulyje bus pirmą kartą paminėta Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Ji skirta informuoti visuomenę apie elektronikos atliekų tvarkymo, jų surinkimo ir perdirbimo problemas. Renginių vyks ir Lietuvoje, įvairiose švietimo įstaigose bus skaitomos paskaitos.
„Skaičiuojama, kad vien per 2018 metus pasaulio šalių gyventojai sukurs 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Pusę jų sudarys asmeniniai įrenginiai – nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, ekranai, televizoriai ir išmanieji telefonai. Likusi dalis – stambesni buitiniai prietaisai, šildymo ir vėsinimo įrenginiai. Todėl Tarptautinę elektronikos atliekų dieną kviesime kiekvieną Lietuvos gyventoją pasirūpinti namuose užsigulėjusiomis atliekomis”, – pasakojo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Atliekos pavojingos aplinkai ir sveikatai
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos direktoriaus Lino Ivanausko, Lietuvoje per metus yra surenkama apie 10-12 tūkst. tonų elektronikos atliekų, tačiau tai vos 30-40 proc. viso šalyje susidarančio elektronikos atliekų kiekio. Tokias atliekas mesti į bendrus šiukšlių konteinerius ar sąvartynus griežtai draudžiama, nes jos gali padaryti didžiulę žalą.
„Elektronikos atliekos į aplinką išskiria itin pavojingas medžiagas – sunkiuosius metalus, plastikus, ozono sluoksnį ardančias dujas – freoną. Į aplinką išskiriamas švinas gali pažeisti centrinę žmogaus nervų sistemą, kadmis – smegenis. Medžiagos iš elektronikos atliekų, patekusios į dirvožemį, gali užteršti gruntinius vandenis”, – įspėjo L. Ivanauskas.
Tačiau, jeigu turite nebereikalingą elektra ar baterijomis maitinamą prietaisą, jaudintis nereikėtų – juo tinkamai pasirūpinti yra gana paprasta. Galima atvežti į specialias atliekų surinkimo aikšteles. Kai kuriuos įrenginius galima grąžinti ir pardavėjams. Yra įmonių, kurios atvažiuoja į namus ir elektronikos atliekas paima pačios. Prekybos centruose, mokyklose, darželiuose, pašto skyriuose ir kitose įstaigose yra specialūs konteineriai, į kuriuos galima mesti senas baterijas.
Grąžinti kai kurią seną elektroniką gyventojams apsimoka
Elektronikos atliekos yra ardomos ir rūšiuojamos, o vėliau perdirbamos arba utilizuojamos. Pasak Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Audriaus Želvio, atliekų tvarkytojams rinkti nebenaudojamą elektroniką apsimoka.
„Iš elektronikos prietaisų galima išrinkti beveik visą Mendelejevo lentelę – net aukso, platinos ir kitų vertingų medžiagų”, – sakė A. Želvys.
A.Želvys džiaugėsi, kad kiekvienais metais žmonių sąmoningumas auga ir jie vis didesniu kiekiu elektronikos atliekų pasirūpina tinkamai – baterijas išmeta į specialius konteinerius, o nebeveikiančius ar nebereikalingus prietaisus priduoda jų surinkėjams arba patys atveža į aikšteles, kurios priima stambiagabarites atliekas.
„Žmonės jau žino, kad elektronikos atliekas tikrai nesudėtinga atiduoti ten, kur joms ir vieta. Be to, tai netgi apsimoka, nes kai kurios dalys yra superkamos. Už kai kuriuos atneštus senus įrenginius pardavėjai siūlo nuolaidų”, – teigė. A. Želvys.
