Judėjimas „Kartu už klimatą“ kviečia prisijunkite ir kartu reikalauti imtis veiksmų dėl klimato kaitos. „Visame pasaulyje tūkstančiai jaunų (ir ne tik) žmonių išėjo į gatves ir dalyvauja pasauliniame klimato streike. Mes norime klimato teisingumo. Ir mes to norime dabar. Štai kodėl reikalaujame ryžtingų politinių veiksmų siekiant apsaugoti klimatą ir neleisti vidutinei pasaulinei temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 laipsnių Celsijaus! Vilniuje kovo 15 d. Vinco Kudirkos aikštėje nuo 12 iki 17 val. prisijunkite su plakatais, meninėmis išraiškomis, muzikos instrumentais ir kartu parodykime, jog mums rūpi mūsų ateitis ir tai liečia visus“, – rašoma organizatorių kvietime socialiniuose tinkluose.
Pirmosios tūkstančių mokinių demonstracijos prasidėjo Naujojoje Zelandijoje. Vien tik čia planuojama 30 protestų. Visame pasaulyje numatyta 1 700 mitingų ir mokyklų streikų.
Protesto judėjimo „Fridays for Future“ („Penktadieniai už ateitį“) simbolinė figūra yra 16-metė Švedijos moksleivė Greta Thunberg, kuri jau daug savaičių penktadieniais nelanko mokyklos ir tą dieną rengia akcijas už kovą prieš klimato kaitą. Ji tapo klimato apsaugos aktyvistų ikona visame pasaulyje.
Pradžioje jaunų žmonių inicijuotas judėjimas jau sulaukia ir kitų kartų paramos. Be kita ko, moksleivių tėvai stojo jų pusėn, sukūrę judėjimą „Parents for Future“ („Tėvai už ateitį“). Jie, be kita ko, prašo atsisakyti drausminių priemonių, jei moksleiviai dėl protestų nelanko mokyklos.
Laikas spaudžia
Jau dabar, Pasaulio klimato tarybos (IPCC) duomenimis, klimatas sušilo maždaug laipsniu, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. 2015-2018 metai, meteorologų duomenimis, buvo keturi šilčiausi nuo orų stebėjimų pradžios XIX amžiuje. Jei tendencija nesikeis, šio šimtmečio pabaigoje pasaulyje bus trimis laipsniais šilčiau. Tarp fatališkų klimato šilimo padarinių yra daugiau karščio bangų, ilgesnės sausros bei daugiau audrų, liūčių ir potvynių. Kad klimato kaita būtų sustabdyta, būtina smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Dešimtys tūkstančių jaunuolių visoje Azijoje penktadienį praleido pamokas ir žygiavo gatvėmis pradėdami pasaulinę moksleivių protestų dieną, kuria siekiama paskatinti pasaulio lyderius imtis veiksmų dėl klimato kaitos.
Klasės turėtų likti tuščios sostinėse nuo Lagoso iki Londono, ambicingiems organizatoriams tikintis tūkstančio demonstracijų daugiau kaip 100 valstybių.
Moksleiviai jau išėjo į Velingtono, Sidnėjaus, Bankoko ir Honkongo gatves su plakatais „Atsarginės planetos nėra“, „Jūs naikinate mūsų ateitį“ ir „Jei nesielgsite kaip suaugusieji, tai darysime mes“.
Delyje, kuris yra tarp labiausiai užterštų pasaulio miestų, maždaug 200 moksleivių surengė spalvingą protestą, kuriame mojavo kaspinais, žongliravo ir atliko numerius su lankais.
„Turime pasirinkti, ar norime sėdėti ir būti abejingi, ar kažką daryti dėl mūsų planetos“, – sakė 16-metė Srijani Datta (Sridžani Data), kuri taip pat perspėjo pasaulio politikus.
„Daugumai mūsų 16–17 metų ir netrukus sueis 18. Mes galėsime balsuoti. Kaip rinkėjai parodysime, kad mums rūpi klimato kaita. Jei negalite mums to (švaraus oro ir vandens) duoti, negausite mūsų balsų“, – sakė ji.
Sidnėjuje 18-metis Charlesas Rickwoodas perspėjo, kad jei nieko nebus daroma, gali būti sunaikintas garsusis Australijos Didysis barjerinis rifas.
„Ypač jei tęsis dabartinės aplinkos tendencijos, mūsų vandenyno (temperatūra) pakils vienu, dviem laipsniais, o tada tai paprasčiausiai neišsilaikys ir mes galėtume netekti viso Didžiojo barjerinio rifo“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Tuo metu Naujojoje Zelandijoje esančio Kraistčerčo moksleivių tėvai buvo perspėti nevažiuoti jų pasiimti – policija uždarė miestą po šaudynių dviejose mečetėse.
Jaunoji karta
Protestus visame pasaulyje įkvėpė 16-metė švedų aktyvistė Greta Thunberg, kuri pernai stovyklavo prie parlamento Stokholme reikalaudama pasaulio lyderių veiksmų dėl klimato kaitos.
„Matome tiktai pradžią“, – neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė G. Thunberg, kuri už savo veiklą buvo nominuota Nobelio taikos premijai.
Tačiau politikai įvairiai vertino demonstracijas.
Australijos švietimo ministras Danas Tehanas sakė, kad streikas „nėra tas dalykas, kurį turėtume skatinti“.
Tačiau aktyvistai sulaukė Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Jacindos Ardern padrąsinimo – ji sakė, kad jaunajai kartai svarbu pasiųsti žinią.
„Mes jus girdime ir toliau miname kelią dėl neutralumo anglies dvideginio išsiskyrimo požiūriu, – sakoma 38 metų lyderės pareiškime. – Prašom drauge atsivesti kuo daugiau žmonių, nes vieni mes paprasčiausiai nepasieksime savo tikslų.“
Sunkiu darbu garsėjančioje Pietų Korėjoje demonstracijos prasidėjo tik pasibaigus penktadienio pamokoms.
„Moksleiviams sunku praleisti mokyklą dėl dalyvavimo šiame streike... Pietų Korėjoje egzaminų rezultatai labai svarbūs ir yra didelė našta, be to, itin padidėjusi nedarbo krizė“, – sakė 25 metų organizatorius Jeong Juwonas.
„Pasyvūs aktyvistai“
Velingtono universiteto studentė 20-metė Josie Mason džiūgavo, kad „jaunimo klausomasi ir kad jis užima poziciją“.
„Jie vadina mūsų kartą „pasyviais aktyvistais“, nes tikrai lengva feisbuko puslapyje pasakyti, kad eini į renginį ar kad tau kažkas patinka, bet iš tikrųjų nieko nedaryti“, – sakė ji.
Nors jau 30 metų perspėjama apie liūdnas pasekmes, tarša anglies dvideginiu 2017 metais ir pernai pasiekė rekordinį lygį.
Jei atmosfera šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis bus teršiama taip pat kaip dabar, galiausiai planeta taps negyvenama, sako mokslininkai.
Paryžiaus sutartimi raginama pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti „gerokai mažesniu“ nei 2 Celsijaus laipsniai skaičiumi.
Šiuo metu tendencijos tokios, kad planetos temperatūra turi padidėti dvigubai didesniu skaičiumi.
Jungtinių Tautų klimatologijos komisija spalio mėnesį perspėjo, kad tik didelio masto pasaulinės ekonomikos ir vartotojų įpročių transformacija galėtų užbėgti už akių katastrofai.
Honkonge aktyvistai persirengė baltaisiais lokiais ir rykliais, taip norėdami akcentuoti klimato kaitos daromą žalą aplinkai.
„Norime kad žmonės suprastų pagrindinį dalyką: mes ne tik Honkongo vyriausybės prašome daryti daugiau... Ir patys žmonės turi daryti daugiau“, – sakė 17-metė Zara Campion, viena streiko organizatorių.
13-metė Delio gyventoja Shagun Kumari AFP sakė: „Nuo taršos man peršti akis. Marškiniai tampa purvini nuo dulkių. Noriu švaraus oro, kuris nekenktų mano plaučiams, ir švaraus vandens gerti, kad nuolat nesirgčiau.“
Kita indų protestuotoja S. Datta pridūrė: „Jei vaikams ir jaunimui nerūpi, tuomet tokioje šalyje kaip Indija to negalima padaryti.“
