Žmonių abejingumas gamtai tirpsta. Pamatę sužalotus ar kertamus medžius jie ima skambinti pavojaus varpais – skambučiais bei elektroniniu paštu užgula aplinkosaugininkus.
Neseniai taip nutiko ir Kaune. Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas feisbuke pasidalijo nuotraukomis bei vaizdo įrašais, kuriuose užfiksavo, kaip darbininkai, rekonstruodami pėstiesiems skirtą Laisvės alėją, kirviu iškapojo liepos šaknis, o vėliau jas uždengė plėvele. Socialiniuose tinkluose tai sukėlė kauniečių pasipiktinimo audrą.
Įvertino žalą aplinkai
Pažeistos medžio gyvybinės funkcijos. Tokią išvadą padarė Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos inspektoriai. Ir ne tik jie. Apžiūrėjus medžius ir kitoje Laisvės alėjos atkarpoje paaiškėjo, kad tas pat padaryta dar vienai liepai. Juolab kad aplinkui buvo matyti apkapotų šaknų medžio drožlių, pastatyta metalinė forma klombos bortams išlieti.
„Atlikome du patikrinimus – vasario 20 ir 21 dienomis ir užfiksavome du analogiškus pažeidimus“, – teigė Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Jurgita Sadauskaitė.
Už padarytus pažeidimus alėją rekonstruojančios įmonės atsakingiems darbuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir apskaičiuota atlyginti aplinkai padaryta žala. Už abu medžius jos bendra suma siekia 904,5 euro.
Tačiau kaip inspektoriai nustatė, kad pažeistos medžių gyvybinės funkcijos? Pasak J.Sadauskaitės, vertinant jų būklę vadovautasi 2014-aisiais patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ar objektus, skaičiavimo metodika.
Ji numato, kad nukirtus net ir vieną laikančiąją šaknį medis praranda tvirtumą. Net ir labai galingas augalas, likęs be šaknų, įsisukus vėjo gūsiui gali išvirsti. Be to, metodikoje nurodyta ir tai, kad nukirtus 1–3 ar dar daugiau šaknų sužalotas želdynas praranda gyvybines funkcijas.
„Kai Laisvės alėja bus baigta rekonstruoti, jau bus prasidėjusi medžių vegetacija. Mūsų inspektoriai įvertins medžių būklę. Jei bus nustatyta pažeidimų, teks dar kartą skaičiuoti gamtai padarytą žalą“, – sakė J.Sadauskaitė.
Nupjauti leido savivaldybė
Pasak J.Sadauskaitės, Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte nėra numatyta pašalinti medžių, tačiau trys liepos vis dėlto buvo nupjautos. Dvi iš jų – dėl avarinės būklės, o dar viena – vasarį, kai lūžo neatlaikiusi šlapio sniego apkrovos. Kauno miesto savivaldybė tam yra išdavusi leidimus.
Vis dėlto tai, kas nutiko pėstiesiems skirtoje alėjoje Kaune, nėra retenybė. Pasak J.Sadauskaitės, želdynų sužalojimas statybvietėse rekonstruojant gatves ar inžinerinius tinklus yra dažna problema.
„Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklės nustato želdinių apsaugos reikalavimus. Jų privalo laikytis visi – žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat žmonės bei įmonės, vykdantys statybos darbus valstybinėje ir privačioje žemėje. Bet dažnai tai ignoruojama“, – sakė pašnekovė.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad neteisėtas želdynų naikinimas arba ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.
Perrašo Želdynų įstatymą
Medžiai turi pinigais nepamatuojamą aplinkosauginę vertę. Juk jie yra ekologinės sistemos dalis. Neįmanoma pinigais pamatuoti to, kiek jie pagamina deguonies, sulaiko karščio bangų miestuose ar dulkių.
Be to, medžiai yra šeimos, gyvenvietės ar miesto istorijos dalis. Ypač skaudu, kai jie sužalojami ar apskritai iškertami rengiant statybvietes ar tiesiant kelius nieko nė neatsiklausus.
Tokioms situacijoms netrukus bus užbėgta už akių – šiuo metu rengiama nauja Želdynų įstatymo redakcija. Tai vienas svarbiausių teisės aktų, kuris turi būti savivaldybių parankinis dokumentas. Jame numatyti bendrieji želdynų apsaugos bei tvarkymo principai: kaip ir kam formuojamos želdynų sistemos, kokia tvarka rengiami želdynų projektai ar atliekama želdynų ir želdinių būklės ekspertizė.
„Realiai Želdynų įstatymas rašomas iš naujo – smarkiai plečiamas. Keičiasi teisinis reglamentavimas, todėl reikia persvarstyti visas galiojančio įstatymo nuostatas. Kitas veiksnys, paskatinęs imtis šio darbo, – tai ir visuomenės susirūpinimas želdynais bei želdiniais, ypač po beatodairiško brandžių, sveikų medžių kirtimo pertvarkant viešąsias erdves, visuomeninių objektų teritorijas, kelius, gatves“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė.
Rengiamame teisės akte yra naujovių. Jame, anot šį teisės aktą rengiančios O.Kazėnienės, bus numatyti kvalifikaciniai reikalavimai viešųjų želdynų projektų rengėjams bei jų vadovams – šiuo metu dar galiojančiame įstatyme tai nenumatyta.
„Pavyzdžiui, želdynų projektų vadovams bus keliami aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, rengėjams – šiek tiek žemesni. Išsilavinimas abiejų turės būti vienodas, bet vadovai dar turės turėti ir penkerių metų profesinės veiklos patirtį želdynų planavimo, projektavimo, tvarkymo ir priežiūros srityse“, – užsiminė specialistė.
Įstatyme bus numatyti kvalifikacijos reikalavimai ir kitiems specialistams – želdynų ir želdinių būklės ekspertams, viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymą bei priežiūrą vykdantiems darbuotojams, darbų vadovams.
„Šis teisės aktas numatys ir būtinybę informuoti visuomenę apie rengiamą medžių būklės ekspertizę, planuojamus rengti viešųjų želdynų projektus, numatomus vykdyti viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, taip pat želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis. Numatyta ir tai, kokia tvarka ir kokios kvalifikacijos asmenys galės atlikti želdynų ir želdinių inventorizavimą.
Bus daugiau naujovių
Dar viena naujovė – viešieji atskirieji želdynai, pavyzdžiui, skverai, parkai, miesto ar miestelio sodai – turės būti tvarkomi ir prižiūrimi pagal parengtus želdynų projektus. Tiesa, projektų nereikės kasmečiam medžių ir krūmų genėjimui, nudžiūvusių, pavojų keliančių, invazinių medžių ir krūmų kirtimui ir kitiems einamiesiems darbams, skirtiems gerai želdyno būklei palaikyti. Anksčiau tokio reikalavimo nebuvo“, – paaiškino O.Kazėnienė.
Rengiant gatvių pertvarkymo projektus, kaip ir šiuo metu, juose turės būti nurodoma, kaip bus pertvarkomi želdiniai. Numatyta, kad visais atvejais, kai bus pertvarkoma ilgesnė kaip 100 m gatvės atkarpa, kurioje auga 10 ir daugiau saugotinų želdinių, reikės atlikti jų būklės ekspertizę.
Statybininkai privalo žinoti reikalavimus
– Želdynų apsaugos taisyklės numato, kaip, atliekant statybos darbus, išsaugoti statybvietėje paliekamus ir gretimuose žemės sklypuose augančius želdinius.
– Vienas reikalavimų – išpurenti ir patręšti žemę po medžių ir krūmų lajomis prieš statybos pradžią. To reikia, kad pagerėtų jų augimo sąlygos statybos laikotarpiu.
– Kitas reikalavimas – iki darbų pradžios aptverti medžius ir krūmus, augančius statybvietėje ir arčiau kaip 5 m nuo įvažiavimo ar išvažiavimo iš statybvietės. Numatyta ir tai, kaip tai padaryti – kokio aukščio ir kokie tai turi būti aptvarai, kaip turi būti aptveriamos medžių grupės, kaip – krūmai ir kaip – pavieniai medžiai.
– Dar vienas reikalavimas – įrengti takus, pakeltus virš žemės paviršiaus, ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžio kamieno, kai darbo metu reikia vaikščioti arti želdinių ar po medžių lajomis.
– Taip pat tenka saugoti vejas, gėlynus, jeigu statinio projekte nenumatyta jų pertvarkyti. Saugoti reikia ir nuimtą nuo žemės sklypo užstatomos dalies dirvožemį, kad vėliau jį būtų galima panaudoti sklypo sutvarkymo ir želdinimo darbams.
– Nevalia arčiau kaip numatytu atstumu nuo medžių ar krūmų kasti tranšėjų įvairiems įrenginiams, o pomedyje – lajos projekcijos zonoje – darbus vykdyti žemiau pagrindinių skeletinių šaknų (ne mažiau kaip 1,5 m nuo dirvožemio paviršiaus) nepažeidžiant šaknų sistemos.
