Užkarda anglies dioksidui
ES dokumentai numato, kad iki 2030-ųjų stabdant klimato kaitą valstybės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su 1990-ųjų duomenimis, turi sumažėti 40 proc. Kita užduotis – šilumos bei elektros energija, gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, turi sudaryti 30 proc. viso kiekio.
Pasak ekspertų, Lietuva dar neišnaudojo galimybių pastatų sunaudojamai energijai sumažinti 5–6 proc., kartu tiek pat sumažinti ir anglies dioksido (CO2) kiekį. Teigiama, kad tai galima padaryti paspartinus daugiabučių pastatų atnaujinimą. O kol kas jis juda vėžlio žingsniu – per metus renovuojama vos 0,4–1,2 proc. daugiabučių. Jų mūsų šalyje yra apie 38 tūkst.
Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nario Kęstučio Kupšio, įprasta, kad atnaujinant daugiabučius yra apšiltinamos sienos, stogas, rūsys, pakeičiami langai, laukujės durys, apšiltinami vamzdynai, pakeičiami radiatoriai. Tačiau tokios energinio efektyvumo priemonės kaip saulės energija vandens kolektoriams ar geoterminė energija panaudojamos labai retai, nors būtent tai smarkiai padėtų sumažinti CO2 emisiją.
K.Kupšys sakė, kad renovacija iki „pasyvaus namo“ ir valstybei, ir gyventojams yra per brangi. Todėl kartu su vokiečiais aljansas rengė studiją, kurios metu buvo modeliuojami įvairūs renovacijos variantai. Studiją atliko Vokietijos projektų vadybos agentūra IWO kartu su Vokietijos tyrimų įmone ir jos partneriais Lietuvoje.
Teigiama, kad saulės spinduliuotės Lietuvoje yra maždaug tiek pat, kiek Šiaurės Vokietijoje. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai gali naudotis saulės teikiama nauda taip pat sėkmingai kaip ir vokiečiai. Tačiau fotovoltinių saulės jėgainių plėtra kartu yra ir intervencija į šilumos tiekėjų nusistovėjusį verslą.
Palygino du daugiabučius
„Norėdami išsiaiškinti, kokioms sąlygoms esant yra prasminga investuoti į fotovoltinę saulės jėgainę daugiabučiuose, parinkome du tipinius penkiaaukščius pastatus – plytinį ir blokinį. Pirmiausia įvertinome jų šilumos energijos poreikį, o tada modeliavome, kaip jis keistųsi renovuojant pastatus iki F, iki C ir iki aukštesnių energinio efektyvumo klasių.
Kartu vertinome, koks būtų fotovoltinių saulės jėgainių gaminamos energijos poreikis kiekviename iš renovacijos modelių ir per kiek laiko grįžtų investicijos“, – sakė mokslinę analizę atlikusios Vokietijos organizacijos „Steinbeis-Innovationszentrum energie+“ atstovas Oliveris Rosebrockas.
Pasak O.Rosebrocko, svarbiausia tokio modeliavimo išvada – greičiausiai investicijos į daugiabučių modernizavimą grįžta, kai pastatas renovuojamas pagal C klasės reikalavimus ir kartu sumontuojama fotovoltinė saulės jėgainė, pagaminanti 50 proc. namui reikalingos energijos.
Pasirinko pastatą Utenoje
Realiam bandomajam renovacijos projektui ruošiamasi Utenoje, bet kol kas tam rengiamasi pasitelkus skaičiavimus.
Pasak Perspektyvių technologijų taikomųjų tyrimų instituto eksperto Vito Mačiulio, išsamiam modernizavimo tyrimui atlikti institutas pasirinko 38 butų pastatą Utenoje, Taikos g. 27. Šis statinys bus renovuojamas iki aukščiausios energinės A++klasės.
Modeliuojant įvairius variantus buvo skaičiuojama, kiek jie kainuotų, pavyzdžiui, jei būtų atnaujintas šilumos mazgas ir įrengtas vasarinis saulės kolektorius. Arba kokia susidarytų išlaidų sąmata, jei pastato energinis efektyvumas būtų padidintas nuo F iki C klasės ne apšiltinant sienas, bet įrengiant saulės jėgainę ir oras–vanduo šilumos siurblį.
Pasak V.Mačiulio, atliekant studiją buvo galvojama apie tai, kaip taršią šiluminę dujų ar deginamo biokuro energiją pakeisti švaria saulės energija, skaičiuojama ir tai, per kiek laiko atsipirktų investicijos.
Buvo vertinamas ir kitas variantas – šiltuoju metų laiku atjungus katilinę, kurios tereikia karštam vandeniui ruošti bei gyvatukams šildyti, saulės energija apskritai sustabdytų CO2 išmetimą kone šešis mėnesius.
„Vertinome keturis modernizavimo modelius. Apskaičiavome, kad pastato energetinės sistemos atnaujinimas panaudojant saulės elektrinę ir šilumos siurblį kainuotų pigiausiai – 180 tūkst. eurų ir kartu apsaugotų nuo CO2 išmetimo. Tradiciškai renovuojant daugiabutį kaina kartu su statybos darbais siektų 380 tūkst. eurų.
Tačiau svarbu padaryti demonstracinius pastatus ir matuoti energijos sąnaudas – nuogais skaičiais niekas netikės“, – sakė V.Mačiulis.
Vis dėlto, jo teigimu, šios dvi sistemos – centrinis šildymas ir atsinaujinančioji energetika – konkuruoja. Tačiau yra daug miestų ir miestelių, kur šildymui naudojamos dujas, – prasminga atsinaujinančiosios energijos įrenginius diegti ten, kur nėra centralizuoto šilumos tiekimo. Taip atnaujinus pastatus būtų smarkiai sumažinta CO2 emisija.
Miestai ir kvartalai
„Gamtosauga ir CO2 emisijos mažinimas yra galutinis tikslas, kurį vertiname kiek supaprastintai. Eiliniam žmogui dėl tos klimato kaitą skatinančių dujų emisijos paprastai nei šilta, nei šalta. Tačiau po tuo CO2 mažinimo skėčiu vyksta didžiulis darbas – tai ir energijos taupymas, ir visa visuomenės veikla“, – sakė Lietuvos energijos instituto ekspertas Ramūnas Gatautis.
Jo teigimu, pora klimato kaitai įtaką darančios mašinos ratų – tai energetika bei seni, sovietmečiu statyti daugiabučiai. Lietuvoje jų yra apie 38 tūkst., iš jų tokių, į kuriuos verta investuoti, – apie 25–27 tūkst.
„Kad neatsirastų priešprieša tarp šilumininkų ir atsinaujinančiosios energijos šalininkų, miestus reikia tvarkyti kvartalais. Pačios savivaldybės turi juos nustatyti ir suplanuoti, kurie bus atnaujinami pirmiausia“, – užsiminė R.Gatautis.
Taigi energijos sąnaudoms mažėjant, mažėja ir jos gamyba, o kartu – ir CO2 emisija.
