Dėmesys – Nemunui
Kaip paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas, Valstybinis upių monitoringas patvirtina – kone pusė Lietuvos upių neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.
Miestuose, dėl didesnės taršos, kai kurių upių būklė netgi prastesnė nei regionuose. Nustatant upių ekologinę būklę, paprastai vertinami fiziniai, cheminiai, biologiniai, hidromorfologiniai ir biologiniai parametrai.
Anot G. Sabo, dėl sovietmečiu vykdytos intensyvios melioracijos, ištiesintų dalies upių vagų, pristatytų užtvankų upės buvo labai nuskurdintos.
Šiuo metu, kas šešerius metus, rengiami Upių baseinų rajono valdymo planai, aiškinamasi, kokios priežastys turi įtakos jų būklei, jei ji neatitinka geros būklės kriterijų, sykiu siūlomos priemonės, kaip pagerinti upių „sveikatą“.
Specialistų rekomendacijas įgyvendina savivaldybės ir Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Maudyklų upių pakrantėse įrengimas ir jų priežiūra – tik pačių savivaldybių reikalas. „Turime pavyzdžių, kuomet upės teršiamos vykdant žemės ūkio veiklą. Tokiais atvejais valyti upes, kol tarša nepašalinta, neefektyvu. Visų pirma, būtina susitvarkyti ant kranto, tuomet jau rūpintis, kaip pagerinti upių savijautą“, – komentavo A. Sabas.
Miestams upės itin svarbios dėl laivybos, formuojamo kraštovaizdžio, taip pat upės – traukos, rekreacijos objektai. Visgi, G. Sabo žodžiais, žmonės ar pramonė turėtų dar labiau derintis prie gamtos, o ne gamta prie žmogaus ar pramonės.
Lietuvoje laivyba upėmis vyksta tik momentiškai: naujausia krovininė prieplauka įrengta Kaune, į ją iš Klaipėdos atkeliavo ir pirmieji kroviniai. Nemunas – vienintelė upė Lietuvoje, atitinkanti tarptautinius vandens keliui keliamus reikalavimus, taigi, šis vandens kelias prižiūrimas intensyviausiai. Neris teoriškai taip pat galėtų būti pritaikyta laivybai, tik laivai turėtų būti plokščiadugniai, su labai maža grimzle.
Susisiekimas upėmis nebėra populiarus, juolab kad tam reikėtų nemažai naujos infrastruktūros. Taigi, kol kas Lietuvoje gaivinama pramoginė, plėtojama tarptautinė laivyba. Skaičiuojama, jog mūsų šalyje kone 800 km. vandens kelių, eksploatuojama mažiau kaip pusė jų.
Upės krantinė – poilsiui
Lietuvos miestuose krantinių ir pačių upių funkcijos susijusios su vykdoma veikla arba, priešingai, ieškoma būdų krantinėms įpūsti gyvybės. Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas pasakojo, jog šiame mieste projektuojami pėsčiųjų takai palei Šventosios upės pakrantę – jie tęsinys esamų takų, suprojektuotų prieš kelerius metus.
„Turime upės pakrantę, nepritaikytą pasivaikščiojimams, pabuvimui gamtoje, neišvykstant už miesto. Mūsų tikslas, kad gyventojams, norintiems pabūti gamtos kampelyje, nereikėtų sėsti į automobilį, važiuoti į užmiestį, į parką ar prie ežero, ten statytis automobilį ir teršti aplinką. Įrengus naujus pėsčiųjų takus, kiekvienas upę pasieks itin lengvai“, – pasakojo A. Sakalauskas.
20 metų nepakitusi gamta aplink upę – šiandien, anot pašnekovo, itin vertinga. „Ketiname išsaugoti natūralų gamtos kampelį, nenorime „euroremonto“, kada išpjaunami medžiai ir suklojamos trinkelės“, – replikavo Ukmergės rajono savivaldybės atstovas.
Šiuo metu Šventosios upėje maudomasi, ja plaukia baidarininkai. Atlikus Šventosios upės vandens ties miesto stadionu tyrimus patvirtinta – vanduo tikrai švarus.
Įrengus naująjį pėsčiųjų taką, atsiras ir vieta piknikui, su įrengtomis laužavietėmis – tokiu būdu skatinama burtis į bendruomenes.
Dėmesys laivybai
Klaipėdos simboliu tapusioje Dangės upėje prieš metus įteisintas maždaug 4 kilometrų vidaus vandenų kelias, besitęsiantis nuo žiočių iki Liepų g. tilto. Atsižvelgiant į verslininkų ir laivų savininkų pageidavimus, Klaipėdos savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, jog vidaus vandenų kelias būtų įteisintas iki pat Klaipėdos miesto teritorijos ribų.
Klaipėdos planuose – įrengti ir modernią valčių nuleidimo prieplauką, šiuo metu naudojama įrengta prieš keliasdešimt metų. Upės krantinę šiauriniame krante taip pat planuojama sutvarkyti, sykiu kaimynystėje esantį skverą.
Jau ne pirmus metus keliamas Pilies tiltas. Pernai jis kilo nuolat, šįmet tvarka pasikeitė – tiltas pakeliamas laikantis grafiko. Bent kol kas atplaukiantys laivų savininkai dar pasigenda geriamojo vandens kolonėlės, dušų – situaciją žadama keisti.
Dangės upėje kliūtys šalinamos tuomet, jei jų atsiranda farvateryje. Diskutuojama, jog upės dugną ir pakrantes reikėtų išvalyti: kai kuriose vietose apžėlę krantai, kas siaurina upės vagą. Kaip paaiškino BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ vyriausiasis specialistas Deivis Bilkštis, Dangės upės vandens kokybės tyrimai bent kol kas neatliekami, nes nėra įrengta paplūdimių.
Šįmet parengta galimybių studija dėl laivybos kliūčių šalinimo Kuršių mariose. Joje rašoma, jog Į Kuršių Neriją keliaujantys poilsiautojai per Klaipėdą įprastai keliauja tranzitu, todėl per miestą į abi puses per metus važiuoja maždaug milijonas automobilių. Vidaus vandens keliai galėtų būti transporto problemos sprendimas, perskirstant nusistovėjusius keleivių į Kuršių Neriją srautus.
Galimybių studijoje siūloma pasinaudoti Dangės upės vandens kelio teikiamomis galimybėmis. Šiuo metu kaip tik numatyta prieplauka prie Joniškės gatvės suplanuotame sklype, kuris yra strategiškai patogioje vietoje prie Klaipėdos aplinkkelio. Upės tramvajus, galintis praplaukti po Biržos tiltu, paimtų autobusais ar lengvaisiais automobiliais iš kitų Lietuvos vietovių atvykusius svečius, juos nugabentų į Jūrų muziejų ar Smiltynės paplūdimius. Joniškės gatvės prieplauka būtų patogi vieta teikti „statyk ir važiuok“ (angl. „park&ride“) paslaugą, Neringos lankytojams nereikėtų gaišti laiko transporto spūstyse, būtų išspręsta automobilių statymo miesto centre problema, kartu būtų mažinama aplinkos tarša.
2019 metų pradžioje „Smiltynės perkėla“ paskelbė naujo terminalo projektavimo konkursą, o statybas planuojama pradėti jau kitais metais. Dabartinis Naujosios perkėlos pastatas statytas 1982 m. Naująjį terminalą planuojama pastatyti 2021 m.: tuomet bus atnaujintos krantinės, įrengti pontoniniai tilteliai, praplatintos keltų aparelės.
Rūpestis – švarus Nevėžis
Panevėžys 2008-aisiais ir 2014 metais išvalė dvi Nevėžio upės atkarpas. Nenuostabu, kad to prireikė: Panevėžys ilgą laiką buvo taršios pramonės miestu. Iki galo neišvalytos paviršinės nuotekos keliaudavo tiesiai į Nevėžio upę. Iš upės pašalintas dumblas, užterštas naftos produktais ir sunkiaisiais metalais, išrautos žolės, įveista žuvų.
Kasmet upė vaduojama nuo žolių – estetiškai atrodantis vandens telkinys prisideda prie patrauklesnio kraštovaizdžio. Savivaldybė netgi įsigijo upės vagos žoliapjovę: šienaus, kad ir centrinė miesto dalis atrodytų estetiškai. Prie upės veikia irklavimo bazė, Nevėžis mėgstamas baidarininkų, naudojamas renginiams.
Ar svarbi upė miestui? Upės pakrantės – poilsio, rekreacijos vieta, todėl 2014–2020 m. laikotarpiu miestas atnaujinamas būtent palei Nevėžį. Tvarkomas kultūros ir poilsio parkas, „Ekrano“ marių ir paties Nevėžio pakrantės, įrengiami dviračių ir pėsčiųjų takai, sporto ir žaidimų aikštelės. Taip pat bus atnaujinama Senvagė, Skaistakalnio parkas, palei upę išsidėsčiusi centrinė miesto teritorija.
Atliekant Nevėžio upės vandens tyrimus, rezultatai specialistus džiugina ne visuomet, kartais tarša viršija normą. Visgi išvalius upės dugną, jos būklė, anot specialistų, akivaizdžiai pagerėjo. Panevėžyje atnaujinami ir paviršnių lietaus nuotekų tinklai, sulaukę pusšimčio metų. Savivaldybės atstovai patvirtina – daroma viskas, kad Nevėžo upė būtų kuo švaresnė, kad kuo mažiau taršos patektų į ją.
Štai kauniečiai gali mėgautis dviračių takais Nemuno krantinėje, Užnemunės gatvėje, Raudondvario plente – gatvėse, einančiose palei Nemuną, taip pat ir Panemunės šile. Visai neseniai sutvarkytas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis: įrengti pėsčiųjų takai, poilsio aikštelės, suoliukai ir kiti mažosios architektūros elementai, maža to – Kaunas ruošiasi tiesti tris naujus tiltus per Nemuną – Kėdainių, pėsčiųjų tiltą į Nemuno salą ir tiltą į projektuojamą M. K. Čiurlionio koncertų centrą, Aleksote.
