Žygyje „Už švarią Lietuvą“ per šešias dienas dalyviai keliavo Kauno miesto ir Kauno rajono paribiu, rinko šiukšles, jas rūšiavo.
Žygio dalyviai taip pat stebėjo, kur ir kokias šiukšles palieka gyventojai. Aplinkos švarintojus stebino netikėti radiniai pakelėse ir šiurpino užteršti šlaitai. Keliautojai prisipažino, kad tiek daug išmestų daiktų nesitikėjo rasti ir tai juos labai liūdino.
Vis dėlto jie tiki, kad žygis ir po jo paskelbtos išvados privers susimąstyti daugiau kauniečių, atkreips ir miesto valdžios dėmesį. Vilčių teikia tai, kad vien savotiškos kelionės idėja sudomino ne tik kauniečius.
Nuo 2008 metų Lietuvoje vyksta ir jau tradicinė tapusi švarinimosi akcija „Darom“, tačiau viliamasi, kad privačios žmonių iniciatyvos duos daugiau vaisių.
Švari šalis – tik iliuzija
Žygio idėja kilo kauniečiui Giedriui Bučui. Vyras yra socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, skatinantis plėtoti darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas, besirūpinantis švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu.
Kaunietis negali priprasti prie to, kad randa išmestų įvairiausių daiktų ir atliekų.
„Mes manome, kad Lietuva yra gana švari šalis. Žinoma, kad, palyginti su Turkija ar Ispanija, kur teko lankytis, tvarkos daugiau. Bet kai atidžiau pasidairai po mūsų miestus ir gamtą, išmestų atliekų yra labai daug“, – sakė G.Bučas.
Jis išmestus daiktus visada stengiasi rinkti. Pagaliau subrendo idėja į žygį pakviesti bendraminčius, kurie neabejingi mūsų aplinkos taršai.
Keliavo miesto paribiu
Žygis prasidėjo nuo Kaune, Aleksote, esančio Lietuvos aviacijos muziejaus. Iš jo keliauninkai traukė į Raudondvarį, kitą dieną – į Domeikavą. Vėliau aplankė Neveronis, Vaišvydavą, Rokus ir jų apylinkes. Iš viso buvo nužygiuota 90 kilometrų.
Kiekvieną vakarą žygeiviai pasiekdavo vis kitą pakaunės miestelio kultūros centrą ar kitą pastogę, kur nakvodavo. Dienomis keliavo miestelių gatvėmis, pakelėmis tarp jų, parkais, pamiškėmis, šlaitais, vandens telkinių pakrantėmis.
Surinktas šiukšles jie dėdavo į maišus, fotografuodavo, internete pažymėdavo, kur juos palieka, o pagalbininkai maišus surinkdavo važiuodami autobusiuku. Vakarais žygeiviai, pasiekę nakvynės vietą, surinktas šiukšles rūšiuodavo.
Dėl žygio paaukojo atostogas
Visas dienas žygyje dalyvavo 5 žmonių komanda. Tai pats G.Bučas, visuomenės sveikatos specialistė Vilma Macijauskienė su sūnumi Gediminu, Tautvydas Taparauskas ir Aušra Kuennapas.
V.Macijauskienė sakė, kad pati yra žygeivė ir po Lietuvą keliauja dažnai, kelionių metu taip pat pastebi daug išmestų šiukšlių, todėl G.Bučo idėja surengti ekologinį žygį pasirodė labai patraukli. Jos 12 metų sūnus birželio pradžioje dar turėjo lankyti mokyklą.
„Vasarą vaikai su pedagogais taip pat eina į ekskursijas ar užsiima kita veikla. Pamaniau, kad jam dalyvauti žygyje dar naudingiau: tai ir judėjimas, ir Kauno bei apylinkių pažinimas, ir naudinga veikla švarinant aplinką“, – sakė V.Macijauskienė.
A.Kuennapas yra lietuvė, bet jau 6 metus gyvena Estijoje. Moteris iš Kauno netrukus ketina skristi į Ispaniją.
„Feisbuke pamačiau kvietimą dalyvauti šioje akcijoje. Turėjau laiko, todėl atostogas skyriau šiam žygiui. Estijoje ekologija yra labai svarbus dalykas. Būtent estai sumanė akciją „Darom“, kurią lietuviai perėmė. Todėl turėdama laisvo laiko jį skyriau Kaunui ir jo apylinkėms švarinti“, – sakė namų šeimininkė.
Kiekvieną dieną prie šio branduolio prisijungdavo po kelis kauniečius. Taip pat žygeiviai sulaukė daug gerų žodžių ir palaikymo socialiniuose tinkluose.
Šlaitai priversti atliekų
Žygio dalyviai pasakojo, kad gyvenvietėse dažniausiai rasdavo maisto pakuočių – traškučių, ledų pakuočių, saldainių popierėlių, vienkartinių kavos puodelių. Daugiausia jų numetama netoli maisto prekių parduotuvių, taip pat prie visuomeninio transporto stotelių. Nors ten yra šiukšlių dėžių, atliekos metamos ne tik į jas, bet ir aplinkui. Visuose miesteliuose situacija dėl šiukšlių panaši.
Pakelėse daugiausia mėtosi suskilusių automobilių žibintų, kitų plastikinių dalių duženos, plastikinių kvapiklių pakabučių. Vienoje greitkelio atkarpoje žygeiviai aptiko 30 porų naujų ir panaudotų darbinių pirštinių, kurias, matyt, paliko kelią remontavę darbininkai.
Keisčiausias radinys – 5 litrų talpos butelis, pilnas šlapimo, kurį, matyt, pakelėje išmetė krovininio automobilio vairuotojas.
Parkuose, pamiškėse žmonės palieka maisto pakuotes, stiklinę tarą. Pavyzdžiui, Panemunės šilo prieigose paliekama daugiau plastikinių pakuočių, puodelių. Giliau – stiklinės alkoholinių gėrimų taros, kepamųjų dešrelių pakuočių. Kleboniškyje pasitaikė ir nemažai panaudotų ar naujų higienos priemonių, vienoje aikštelėje – daugybė prezervatyvų.
Bene prasčiausiai atrodo Kauno ir pakaunės šlaitai bei vandens telkinių pakrantės. Kaune, šlaituose link Palemono ir link Lapių prie Neries, žygeiviai aptiko daugybę sumestų padangų, metalo, įvairių rakandų. Pakeliui į Raudondvarį palei Nevėžį šlaite rado paliktus maišus su nupjauta žole, medžių šakomis.
Keliaujant palei Kauno marias buvo surinktos stiklo duženos, įvairios pakuotės. Atrasta net kapinių žvakių.
Visose vietose aptikta gausybė cigarečių nuorūkų, kurios labai teršia gamtą, nes natūraliai nesuyra.
Buvo apėmusi neviltis
Žygio dalyviai sakė, kad išgirdę G.Bučo idėją ja buvo sužavėti ir entuziastingai leidosi į kelionę.
„Bet jau po pirmos dienos buvo apėmusi slogi nuotaika. Nesitikėjome rasti taip užterštą gamtą ir miestelius. Bet paskui įvyko lūžis, kiekvieną rytą keldavomės ir kuo greičiau norėjome keliauti kuopti šiukšlių“, – pasakojo V.Macijauskienė.
Moteris pastebėjo, kad mūsų išmetamos šiukšlės kenkia ir gamtai, ir joje gyvenantiems gyvūnams. Kanopiniai gyvūnai, pavyzdžiui, stirnos, kramto plastiko atliekas, paukščiai atliekas nešasi į lizdus. Visa tai juos nuodija.
A.Kuennapas pasakojo, jog dalyvauja Estijoje vykstančiose švarinimosi akcijose, o pakeliavusi po Kauną ir apylinkes pastebėjo, kad Estijoje šiukšlių žmonės išmeta kur kas mažiau.
G.Bučas sakė, kad jei būtų viena diena, kai visi žmonės rinktų šiukšles savo gyvenamosiose vietose ir netoliese esančioje gamtoje, kiekviename regione prireiktų įkurti po naują sąvartyną, nes šiukšlių kiekiai neįtikėtini.
Neretai manoma, kad šiukšlių atsikrato asocialūs žmonės.
„Bet juk gana brangių gėrimų, maisto dažniau perka pinigų turintys gyventojai, vadinasi, tokie žmonės ir yra didžiausi teršėjai, nors, atrodytų, jie turėtų būti sąmoningi“, – sakė G.Bučas.
Rado ir švarių erdvių
Vakarais žygio dalyviai surinktas atliekas rūšiuodavo. Jie pastebėjo, kad gyventojai nesilaiko ir dar vieno elementaraus reikalavimo: išmesdami plastikines maisto pakuotes jų neskalauja ir jose likęs maistas baisiai dvokia.
„Tokių indelių nereikia labai kruopščiai plauti, tik praskalauti. Jei dažnas pabandytų parūšiuoti, iš karto suvoktų, kaip jaučiasi ir kokioje aplinkoje kai kurie žmonės turi dirbti“, – sakė G.Bučas.
Kaunietis įsitikinęs: jei prie namų ar mieste šiukšlių konteineriai pilni, reikėtų savo atliekas ne palikti prie jų, o paieškoti tuštesnių šiukšliadėžių.
Šiluose ar miškuose šiukšlių dėžių iš viso nereikėtų statyti, nes tarnybos jas išvalyti spėja ne visada. Tai, ką į gamtą atsinešė su savimi, žmonės turėtų ir išsinešti.
„Kauno marių regioniniame parke gausu tai daryti skatinančių šmaikščių skelbimų. Tai teisingas kelias šviečiant visuomenę“, – sakė G.Bučas.
Vis dėlto žygeiviai pastebėjo ir gerų pavyzdžių.
„Ten, kur stiprios bendruomenės, aplinka švaresnė. Maloniai nustebino Akademijos miestelyje greta Kamšos draustinio gyvenančių žmonių sąmoningumas“, – džiaugėsi V.Macijauskienė.
Prospektas vėl nešvarus
Šaukštu deguto tapo paskutinė žygio diena. G.Bučas sakė, kad pirmąją dieną kelionę pradėjo Europos prospektu ir ten surinko daugybę šiukšlių. Grįžtant po 6 dienų prospekte jų vėl buvo apstu.
„Tai rodo mūsų vartojimo ir elgesio kultūrą“, – apmaudą liejo kaunietis.
Pasibaigus žygiui jo dalyviai sudarys žemėlapį, kurias vietas būtina tvarkyti, ir atliekų tvarkymo pasiūlymus pateiks atsakingoms institucijoms.
„Žygio metu nei Kauno, nei rajono savivaldybių atstovai mūsų kelione nesidomėjo. Bet gal situacija dar pasikeis?“ – vylėsi G.Bučas.
Miesto valdininkai dar gana abejingi
Justina Anglickytė
Akcijos „Darom“ projektų vadovė
„Pavasarį rengdami švarinimosi akcijas „Darom“ visada kreipiamės į visas šalies savivaldybes, prašome pateikti vietų, kurias reikia tvarkyti, sąrašus, pasirūpinti, kad prie akcijos koordinavimo prisidėtų savivaldybių atstovai, kad vėliau būtų surinkti šiukšlių maišai.
Šiemet Kauno savivaldybės atstovai nebuvo labai linkę bendradarbiauti. Sulaukėme atsakymo, kad tvarkyti nėra ko. Vėliau vis dėlto buvo pateiktas 15 vietų, kur gali darbuotis akcijos dalyviai, sąrašas. Lyginant su Vilniumi, kur buvo nurodyta 60 tokių vietų, ar su Kauno rajonu, kuris pasiūlė tvarkyti per 30 vietų, tai labai mažas skaičius.
Po akcijos Kauno savivaldybė padarė, kas priklausė, bet ne daugiau – surinktas šiukšles išvežė. Buvo tik vienas atvejis, kai akcijos dalyviai dar prieš visuotinę talkos dieną surinko šiukšles ir savivaldybė ilgai jų neišvežė. Teko įrodinėti, kad tai ne tų žmonių asmeninės atliekos.
Tai galima suprasti. Akcijos metu pasitaiko piktnaudžiavimų, kai prie „Darom“ akcijos dalyvių šiukšlių maišų gyventojai sutempia savo atliekas ir nori, kad jos būtų išvežtos nemokamai.
Nors šiokios tokios pagalbos sulaukėme, pastebėjome, kad valdininkai gana abejingai reaguoja į privačias iniciatyvas. Daugiau darbų nuveikia paprasti aktyvūs gyventojai.
Rugsėjo 21 dieną jungsimės prie tarptautinės akcijos „Cleanup Day“. Šios akcijos idėja – rinkti šiukšles paupiuose, kad vanduo būtų mažiau užterštas. Kauno gyventojus kviesime švarinti Nemuno ir Neries pakrantes. Tikimės, kad prie jos vis dėlto prisijungs ir Kauno savivaldybės atstovai.“
Apie sąvartynus patarė pranešti seniūnijoms
Nerijus Vališkis
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas
„Kai gyventojai rengia švarinimosi akcijas ar tiesiog aptinka nelegalius šiukšlynus, geriausia, kad apie jų vietas praneštų seniūnijų atstovams. Jie turi galimybę patikrinti, kam priklausančioje žemėje yra sąvartynai.
Jei šiukšlės paliktos privačiuose sklypuose, ieškomi ir jas sutvarkyti raginami jų savininkai. Jei tai valstybinė žemė – šiukšles tvarkome mes.
Pastaruoju metu pranešimų apie nelegalius šiukšlynus gauname nedaug. Manau, kad jų tiesiog mažėja. Dėl to net ir akcija „Darom“ išsikvepia.“
