Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno, šiuo metu plėšrių žuvų – lydekų, lašišų, starkių, šamų – trūksta visuose vidaus vandens telkiniuose. O jų išteklius būtina atkurti.
„Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje. Tuomet, kai jų trūksta, smulkios, menkavertės karpinės žuvys išėda zooplanktoną, vanduo pradeda žydėti, jis pasidaro drumstas, nyksta povandeninė augalija. Štai todėl norime įveisti daugiau plėšrūnių, kad pagerintume telkinių būklę“, – sakė V.Graičiūnas.
Ilgesnės – 5 centimetrais
„Nuo 2013-ųjų, kai buvo uždrausta verslinė žvejyba, Kauno mariose kuojų padaugėjo maždaug 10 kartų, kitų žuvų – apie 4 kartus. O štai lydekų nepagausėjo. Priežastis? Mariose gausiai žvejoja mėgėjai.
Daug lydekų mėgėjai išgaudo ir kituose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Drūkšių ežere. Todėl ir buvo nutarta apriboti jų žvejybą“, – paaiškino V.Graičiūnas.
Žvejai turi įsidėmėti, kad nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas, – anksčiau buvo neleistina trumpesnių nei 45 cm lydekaičių žvejyba.
Be to, minėtų taisyklių 7 priede yra nurodytas vandens telkinių sąrašas, kurių ekologinę būklę ypač svarbu pagerinti mažinant karpinių žuvų skaičių. Šiame sąraše yra 15 vandens telkinių, pavyzdžiui, Molėtų rajone – Kiemento ir Ilmėdo ežerai, Telšių – Lūksto bei Biržulio ežerai, Kaišiadorių – Kalvių bei Švenčiaus, Vilniaus rajone – Riešės bei Širvio ežerai.
Gaudyti nurodytuose ežeruose plėšriąsias žuvis galima tik su vienu žvejybos įrankiu ir naudojant tik dirbtinius masalus. Paleisti būtina visas mažesnes nei 65 cm bei didesnes nei 90 cm lydekas ir sterkus.
Kas sužiūrės, ar laikomasi tokių nurodymų? „Aplinkosaugos pareigūnai. Vis dažniau apie nesilaikančius taisyklių asmenis jiems praneša patys žvejai“, – patikino V.Graičiūnas.
Žvejybos įrankių – mažiau
Pasak V.Graičiūno, yra ir dar viena žvejams mėgėjams svarbi žinia, kuri susijusi su žvejybos įrankių kiekiu.
„Plėšriosios žuvys dažnai žvejojamos naudojant gyvą masalą – mažas žuveles arba žuvies gabalėlį. Taip labai daug išgaudoma sterkų ir kitų žuvų. Plėšrūnės tokį masalą nuryja giliau nei dirbtinį, todėl sugautą mažesnę, nei leidžia taisyklės, žuvį sudėtingiau paleisti nesužalotą. Dėl to sumažintas įrankių, kuriais leidžiama žvejoti naudojant gyvą masalą, skaičius.
Anksčiau žuveles masalui žvejai galėdavo kabinti ant keturių įrankių, dabar – tik ant dviejų. Tiesa, išimtis padaryta Kuršių marių žvejams. Kadangi stintos gaudomos taip pat naudojant gyvą masalą, jį leista kabinti ant trijų įrankių“, – paaiškino V.Graičiūnas.
Privalės paleisti žuvis
Nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais, – lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai – yra įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais. O tai reiškia, kad vieno žvejo laimikis negali sverti daugiau kaip 5, o jei žvejojama Kuršių mariose – daugiau 7 kilogramus.
Stintų ir invazinių vėžių sugavimo kiekis neribojamas.
Taisyklėse yra įtvirtintos ir nuostatos, kurios turėtų kompensuoti nepalankių klimato sąlygų daromą neigiamą įtaką šaltamėgėms lašišinėms žuvims.
„Praėjusį rudenį buvo pastebėta, kad atsirado grybeline liga sergančių lašišų – jos atrodo tarsi būtų apaugusios pelėsiu. Ši liga buvo pasireiškusi daugelyje valstybių – lašišų ištekliai drastiškai sumažėjo“, – užsiminė V.Graičiūnas.
Norint išsaugoti jų populiaciją nustatyta pora vietų, kur bus privalu paleisti visas sugautas lašišas, šlakius, kiršlius, upėtakius. Viena jų – Vilnios upės atkarpa nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos, kita – Žeimena nuo jos žiočių iki Lakajos žiočių. Be to, nurodytoje Vilnios vietoje negalima naudoti natūralaus masalo ir leidžiama naudoti tik vieną vienšakį kabliuką.
„Žeimena yra išskirtinė upė, kurioje niekada nebuvo dirbtinai gausinami žuvų ištekliai. Iš jos kitose upėse atkūrėme lašišų populiaciją. Tai – svarbu: turime vienintelę upę, kurioje yra unikali laukinių lašišų populiacija. Tuo metu dirbtinis veisimas sumažina genetinę įvairovę“, – paaiškino pašnekovas.
Uždraudė gaudyti vėžius
Šiuo metu jau galioja dar vienas svarbus taisyklių pakeitimas – visuose Lietuvos vandens telkiniuose draudžiama gaudyti plačiažnyplius vėžius.
„Tai vietinės rūšies vėžiai, kurių smarkiai sumažėjo. Mokslininkų duomenimis, per 100 metų jų populiacija sumenko daugiau nei 10 kartų. Atsižvelgiant į tai, plačiažnypliai vėžiai įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Juos praretino ir ligos, kurioms plisti palankias sąlygas sudaro šiltėjantis klimatas. Be to, neigiamą įtaką padarė ir invaziniai vėžiai. Jie platina vėžių marą ir, būdami vislūs bei daug atsparesni už plačiažnyplius, smarkiai sumenkino jų populiaciją“, – paaiškino pašnekovas.
Vis dėlto, anot V.Graičiūno, kitąmet, kai kuriuose vandens telkiniuose, nustačius limitą, šiuos vėžius vėl bus leidžiama gaudyti.
„Kadangi neturėjome pakankamai mokslininkų rekomendacijų, užsakėme mokslinį darbą šių vėžių populiacijų būklei nurodytuose ežeruose ištirti. Gavę daugiau duomenų galėsime nustatyti ir jų gaudymo sąlygas. Mat, mokslininkų nuomone, jeigu vėžių smarkiai pagausėja, didėja maro tikimybė“, – sakė pašnekovas.
Perrašant taisykles buvo panaikinta ir išimtis, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar uždrausta nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, gaudyti ir juos, ir bet kokias žuvis.
„Tai svarbus pakeitimas. Mat bučiukai vėžiams dažnai tebūdavo piktavalių priedanga. Iš tiesų ne vėžiai būdavo gaudomi, o upėtakiai – bučiukai buvo statomi šių žuvų nerštavietėse“, – patikino ir Lietuvos meškeriotojų sąjungos vadovas Saulius Mikalauskas.
Taisyklėse – ne tik draudimai
Nemunas bei Neris – tai dvi mėgstamiausios S.Mikalausko žvejybos vietos. Tad kaip patys žvejai mėgėjai vertina taisyklių pakeitimus?
„Žūklės įrankiai nuolat tobulėja, tad žvejyba tampa vis lengvesnė. Žuvų ištekliai menksta, todėl natūralu, kad norima juos apsaugoti.
Draudimas tam tikrose vietose žvejoti lašišines žuvis, ko gero, atsirado dėl to, kad kartu norima išspręsti lašišų kabliavimo – tam tikros brakonieriavimo rūšies – problemą.
Tikėtina, kad buvo smarkiai piktnaudžiaujama gaudant plėšrūnes žuvis – masalui naudojant gyvas žuveles ir ypač tada, kai prasidėdavo poledinė žūklė su skrituliais. Būdavo, visame ežere – vien tik skrituliai: žvejai juos pastato, palieka ir nueina. Aplinko saugos inspektoriai nė negalėdavo išsiaiškinti, kas tų įrankių savininkai.
Kita vertus, taisyklėse juk atsirado ne tik draudimų, bet ir leidimų. Pavyzdžiui, dabar upėse gaudyti žuvis bus galima ne nuo sausio 1-osios, bet savaite anksčiau – nuo Kalėdų“, – kalbėjo S.Mikalauskas.
Kita gera žinia – Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus.
Kadangi vis daugiau žvejų mėgėjų žiemą žvejoja seliavas, todėl seliavų, kaip ir stintų, žvejybai nuo ledo bus leidžiama naudoti ne 6, bet 12 kabliukų.
„Pats dažniausiai spiningauju – gaudau ešerius. Nors užkimba ir kitų žuvų, jie man – svarbiausi“, – patikino žvejas mėgėjas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Antanas Kontautas. Pats jis dažniausiai žvejoja Nemune, Minijoje, pasiekia ir Zarasų krašto ežerus.
Jo nuomone, tuos žvejus, kuriems nepatinka įvairūs suvaržymai, laikytis taisyklių – paleisti mažas lydekas, nenaudoti gyvam masalui daugiau įrankių, nei leistina – ko gero, privers didelės baudos.
„Kadangi meškeriotojų įranga tobulėja, atsiranda valtys, elektriniai varikliai – žuvims lieka vis mažiau galimybių būti nepagautoms. Todėl reikia sprendimų, kad žvejai, kurie investuoja į žvejybos įrankius bei įrangą, išties galėtų ateityje tikėtis laimikių – kad plėšriųjų žuvų ištekliai padidėtų.
Man pačiam šie nauji taisyklių ribojimai nebuvo staigmena. Patys su kolegomis tyrinėjame upes bei ežerus ir žinome, kokia situacija buvo prieš 10–15 metų ir kokia prasta ji yra dabar“, – užsiminė A.Kontautas.
