Kiškiais, meškomis, vilkais, medžių kostiumais apsirengę protestuotojai reikalavo stabdyti kirtimus saugomose teritorijose ir pradėti derybas dėl ilgalaikės miškų strategijos.
„Žaliojoj girioj vasarą, žiemą „Huskvarna“ čiulba kasdieną“, „Keiskite politiką, o ne klimatą“, „Nežudyk mano brolio“, „Neišduok miško“, Išsaugokime vertingiausią sengirę – Punio šilą“ – skelbė akcijos dalyvių plakatai.
„Mes norime bendro derybų stalo Prezidentūroje ir aiškaus naujo požiūrio į gamtą“, – BNS sakė vienas iš akcijos organizatorių Martynas Švėgžda von Bekeris.
„Dabar pjaunami seni medžiai senose giriose, neįvertinama ekosistema, kur gyvena kokios rūšys, vyksta didžiulio masto niokojimas ir tą jaučia visi žmonės“, – tvirtino jis.
Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius BNS teigė, kad žmones į gatves varo valdžia, nesprendžianti aktualios problemos.
„Jeigu nieko nedarysime, tai jokių ribojimų saugomose teritorijose šita valdžia nepriims“, – sakė jis.
Anot gamtosaugininko, dvejus metus tarp Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos klaidžioja įstatymo pataisa dėl plynų kirtimo draudimo.
„Vyksta kirtimai, nepaisant to, kad medienos kaina kritusi ir kad tie kirtimai pasidarė nuostolingi, bet jie iki šiol vyksta. Įsivaizduokite, guli pajuodavusios rąstų krūvos valstybiniuose miškuose, niekas jų neperka, nes nėra poreikio. Viskas atiduodama pusvelčiui į biokurą. Kam tuos miškus reikėjo naikinti, jeigu viską paverčia malkomis?“ – kalbėjo A. Gaidamavičius.
„Norime, kad būtų paskelbtas moratoriumas saugomoms teritorijoms, kad pirmiausia sustabdo kirtimus visose „Natura 2000“ teritorijose, parkuose, o paskui tegu tarpusavyje aiškinasi santykius, priiminėja įstatymus, taiso teisės aktus“, – teigė jis.
Palaikyti protestuotojų buvo atvykęs ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Jis BNS sakė, kad žmonių pasipiktinimas nėra be pagrindo.
„Manau, kad yra problema, nes vienas iš pažadų buvo, kad reforma bus tam, jog galėtume apsaugoti vertingus miškus, ypač gyvąją gamtą. Šimonių giria yra viena iš tų su labai mažais fragmentais sengirės, bet ji yra, ji yra vertinga ir buvo pripažinta visų gamtininkų. Ne veltui kyla tas pasipiktinimas“, – tvirtino K. Navickas.
Anot jo, „atsakingesnis požiūris į gyvąją gamtą visiškai devalvuotas dabar“.
Perskaitę savo reikalavimų sąrašą prie Seimo akcijos dalyviai Gedimino prospektu patraukė prie Vyriausybės.
Akciją surengė Šimonių girios iniciatyvinė grupė, Baltijos aplinkos forumas, Labanoro klubas, „Fridays for Future Vilnius“, Aplinkosaugos koalicija, „Saugokime Šiaulių medžius“, „Miško festivalis“.
Jie reikalauja paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000“ teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva, skubiai stabdyti kirtimus Punios šile, inicijuoti teisės aktų peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes miško ekosistemos apsaugą.
Taip pat reikalaujama, kad visose saugomose teritorijose negyva mediena būtų palikta miške, baigtas formuoti saugomų teritorijų tinklas ir parengtas nacionalinis susitarimas dėl miškų.
„Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė“, – teigiama visuomenininkų laiške.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo pasipiktinimas dėl plynų kirtimų saugomose šalies teritorijose.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis BNS yra sakęs, kad miškai kertami pagal miškotvarkos projektus ir nustatytas taisykles. Jo teigimu, plynieji kirtimai plačiąja prasme ne visada yra blogai. Nors kraštovaizdžio prasme jie rėžia akį, biologinės įvairovės prasme gali būti reikalingi.
Ko nori aktyvistai?
Mes, eisenos „Girios ateina į Vilnių“ dalyviai, esame įskaudinti dėl Valstybės politikoje įsigalėjusio vartotojiško ir trumparegiško siekio kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų juos kertant netgi tose teritorijose, kuriose valstybė įsipareigojo saugoti gamtą. Toks dabartinės politikos požiūris į Lietuvos gamtą kardinaliai prieštarauja lietuvio pasaulėjautai bei mūsų protėvių tradicijoms. Kartu su giriomis kertamos ir mūsų šaknys.
Lietuvos visuomenei girios yra neįkainojama vertybė — mūsų sveikatos, kultūrinės tapatybės ir išlikimo pamatas. Gyvename pasaulio ekologinės ir klimato krizės laiku, kai dar išlikusių gamtos turtų apsauga tampa gyvybiškai svarbi visų mūsų bendrai ateičiai. Mes, visuomenė, nebesitaikysime su mūsų girių niokojimu ir ginsime savo gamtą.
Todėl nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei Jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą.
Lietuva yra įsteigusi saugomas teritorijas, kurių paskirtis – saugoti ir puoselėti gamtos ir kultūros paveldą. Tačiau saugomose teritorijose miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų.
Priešingai, jie yra intensyviai kertami, pažeidžiant trapias ekosistemas ir darkant kraštovaizdį. Taip yra paminami Lietuvos visuomenės lūkesčiai, kad Lietuvos saugomose teritorijose turi būti saugoma gamta, kartu su teritorijoje plytinčiais miškų masyvais. Šiuo pagrindu reikalaujame nedelsiant imtis šių veiksmų:
1. Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000“ teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių“ direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą.
Šiandien vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir kirtimai galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miškų ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose.
2. Inicijuoti Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, jog saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos. Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti kirtimus saugomų teritorijų miškuose.
Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu.
3. Visose saugomose teritorijose negyvą medieną palikti miške. Vykdant sanitarinius miško kirtimus, negyvoji mediena be pagrindo yra šalinama iš miško masyvo, nors sanitariniu požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau ši negyva mediena yra gyvybiškai svarbi apie dviem trečdaliams visos miško ekosistemos rūšių, kurios gyvena, veisiasi, maitinasi šioje medienoje, skaidydamos medieną, taip pradėdamos naują gyvybės ciklo ratą.
Miško ūkio specialistai ir juos palaikantys valdžios atstovai vadovaudamiesi miško ūkio valdymo principais reikalauja naikinti kinivarpas matydami jas tik kaip kenkėją. Toks vienpusiškas požiūris yra siauras ir kenksmingas. Kiekviena gyvybės forma būdama natūralioje ekologinėje nišoje turi savo prasmingą vaidmenį užtikrinant ekosistemų stabilumą.
4. Baigti formuoti saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį išlikusių gamtai vertingų vietovių apsaugą. Nors Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacija baigta 2014 metais, tačiau „Natura 2000“ tinklas vis dar nėra galutinai suformuotas, ir daugelis išlikusių vertingų teritorijų vis dar nėra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą. Neturėdamos apsaugos statuso jos gali būti prarastos negrįžtamai.
5. Praėjo keli mėnesiai nuo didelės dalies visuomenės (peticiją pasirašę apie 15 000 asmenų) išreikšto reikalavimo baigti įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą vienoje vertingiausių Lietuvos sengirių. Laikas eina, aplinkos ministras K. Mažeika imituoja veiklą, o Punios šile ir toliau vykdomi kirtimai.
Reikalaujame nedelsiant stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą. Ši sengirė yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią žaloja bet kokie kirtimai trikdydami natūralius gamtos procesus. Saugomose teritorijose turi būti vadovaujamasi gamtosaugos, o ne ūkininkavimo miškuose principais.
