Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikisi, kad vadinamojo „Klaipėdos paketo“ priėmimas yra pirmas žingsnis link „normalios tvarkos“ ir aplinkos apsaugos sustiprinimo.
„Tai nėra maksimaliai visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo, sukurti daug poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams nustatyti ryšius, santykius ir kad kiekvienas dirbtų savo darbą. Svarbiausia, kad galėtume pasitikėti vieni kitais ir kad teršalai netekėtų ar tai paslėptais vamzdžiais, ar per papildomus kaminus neapskaityti“, – neeiliniame Seimo posėdyje sakė K. Mažeika.
Esminiai pokyčiai
Penkių įstatymų pataisos leidžia panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.
Kilus įtarimams, kad viršijami normatyvai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tyrimus mokės teršėjai.
Didėja baudos už veiklą neturint taršos leidimo – vietoje 3-8 tūkst. eurų jos sieks 10-30 tūkst. eurų.
Taip pat auga mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.
Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms nuo kitų metų kainuos 700 eurų, o nuo 2023 metais sieks jau 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų). Tokie pat mokesčiai numatomi už teršimą asbesto turinčioms kietosioms dalelėms (dabar 406 eurai). Tarša dioksinais ir furanais kainuos 5 mln. eurų už toną.
Vandens teršimas taip pat brangsta: mokestis už taršą bendruoju azotu sieks 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).
Vadinamuoju „Klaipėdos paketu“ numatyta panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.
Pasisakė Seimo nariai
Seimo nariui „valstiečiui“ Nagliui Puteikiui raginant apskritai uždrausti teršalų leidimą į vandenį ir atmosferą, taip pat padidinti nepavojingų atliekų deginimo temperatūrą iki 1200 laipsnių Celsijaus (vietoje numatytų 850 laipsnių), Seimas pirmosios iniciatyvos nesvarstė, antrajai nepritarė, nors Aplinkos apsaugos komitetas palaikė antrąjį N. Puteikio siūlymą.
„Esu sutrikęs, matydamas tokią vieningą Seimo valią toliau pilti chemines medžiagas į nuotekas ir leisti šiukšlių deginimo metu furanus ir dioksinus į atmosferą (...) Kas mes – atsilikusi Afrikos šalis, kad rinktumėmės pačią žemiausią temperatūrą, kurioje šitos medžiagos nesudega?“, – kalbėjo N. Puteikis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad N. Puteikio siūlymas teikiamas baigiant statyti šimtus milijonų eurų kainavusias kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune.
„Neįsivaizduoju, kaip komitetas (Aplinkos apsaugos – BNS) (...) svarsto tokį pasiūlymą, priima nei Vyriausybės, nei kitų ministerijų neatsiklausę. Tai yra šimtai milijonų Lietuvos gyventojų jau sudėti pinigai ir dabar dar toliau vyksta statybos“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Socialdarbiečių frakcijos Seime narys Artūras Skardžius ragino Seimą pritarti N. Puteikio siūlomai pataisai ir „nenuodyti tautos“.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas perspėjo nepalaikyti pataisos.
„Nė kiek neabejoju, kad priėmę šitą nuostatą mes gausime prezidento veto. Neabejotinai, nes mes lendame į technologiją“, – kalbėjo A. Salamakinas.
„Valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas įsitikinęs, kad dar šis Seimas priims N. Puteikio siūlymą.
„Be jokios abejonės, mes dar šiame Seime priimsime Naglio Puteikio šiandien siūlytą pataisą, ji buvo pasiūlyta paskutiniu momentu, ji tiesiogiai nesusijusi su „Klaipėdos paketu“, mes ją privalome svarstyti“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Seimo narys priminė, kad Klaipėdos, Kauno ir kitų miestų bendruomenės inicijavo taršos kontrolės sugriežtinimą.
„Tos bendruomenės buvo išgirstos, jos inicijavo sisteminius pakeitimus ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavime, taršos leidimų išdavime – čia yra dešimtys puslapių įstatymų, kurie labai aiškiai pakeičia, kaip mes turime išdavinėti leidimus, kaip turime atiminėti leidimus, jeigu yra užfiksuoti pažeidimai (...) Mes turime didžiulį bendruomenių laimėjimą“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Opozicinių konservatorių atstovas Paulius Saudargas mano, kad pokyčiams įgyvendinti trūksta aplinkosaugininkų.
„Tuos įstatymus turės, jų laikydamiesi, kontrolę vykdyti pareigūnai, kurių neužtenka, Aplinkos apsaugos departamentas yra perkrautas, funkcijos papildomos užkrautos, papildomų etatų nenumatyta, jau dabar braška per siūles visa aplinkosaugos sistema“, – kalbėjo P. Saudargas.
Aplinkosaugos problemos dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Pastaruoju metu paviešintas ir plastiko patekimo į Nerį atvejis Vilniuje.
Pritarė vienbalsiai
Seimas galutinio svarstymo metu vienbalsiai pritarė, kad Valstybės kontrolė iki gegužės 1 dienos turėtų atlikti aplinkos apsaugos sistemos auditą.
„Už“ balsavo 98 Seimo nariai, balsavusiųjų „prieš“ ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Kaip teigiama nutarimo projekte, Valstybės kontrolė iki šios datos turėtų įvertinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą.
Teigiama, kad pavedimas yra vykdomas reaguojant „į per trumpą laiką įvykusias ir visą šalį palietusias ekologines nelaimes, kaip gaisras padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias bei kitus“, bei matant „aplinkos apsaugos kontroliuojančių institucijų neveiklumą ir nepasirengimą valdyti ekstremalias situacijas.“
ELTA primena, kad organizacija „Lašišos dienoraštis“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matomas iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų valyklos į Nerį atitenkantis nešvarus vanduo.
Sausį Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Praėjusių metų spalį kilo gaisras Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“. Gaisrą pavyko užgesinti po 10 dienų.
Seimas antradienį turėtų pavesti Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą.
Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad neplanuotas auditas būtų atliktas iki gegužės 1 dienos.
Jo metu būtų vertinamas aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas. Opozicinių konservatorių iniciatyva auditas planuojamas reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias.
Valstybės kontrolė šiemet planuoja užbaigti ir du pernai pradėtus aplinkos apsaugos auditus, vienas jų susijęs su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, kitas – su daugiabučių namų atnaujinimu.
