Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė pasakojo, kad gyventojai į Nemuną storu vamzdžiu tekančias nuotekas pastebėjo bene prieš 3 savaites.
„Tamsios purvinos nuotekos ne vos vos sroveno, bet bėgo gana nemaža srove. Gyventojai iš pradžių nesuprato, kaip taip gali būti, kad kažkas piktybiškai teršia Nemuną ir tai daro visai ne paslapčia, nes vamzdis išlindęs iš krantinės šlaito ir yra gerai matomas“, – stebėjosi kaunietė.
Priartėjus prie vandens jautėsi ir nemalonus kvapas. Sunerimę Šančių gyventojai apie nuotekas pranešė aplinkosaugininkams.
Spėjimai pasitvirtino
Žemųjų Šančių gyventojų skundą ėmėsi tirti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Konstantinas Šumskas.
„Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad greičiausiai iš bendrovės „Kauno vandenys“ lietaus nuotekų vamzdžio į Nemuną bėgo nevalytos fekalijos. Buvo paimti mėginiai. Juos ištyrus laboratorijoje spėjimas pasitvirtino“, – pasakojo aplinkosaugininkas.
K.Šumskas pasakojo, kad anksčiau lietaus ir buitinių nuotekų vamzdžiai būdavo tiesiami vienas šalia kito.
„Jei prakiūra virš žemiau esančio lietaus nuotekų vamzdžio įrengta buitinių nuotekų trasa, nevalytos gyventojų fekalijos patenka į lietaus nuotekų sistemą. Taip greičiausiai nutiko ir šį kartą“, – spėjo K.Šumskas.
Teisinosi darbininkų stoka
Aplinkosaugininkas sakė, kad „Kauno vandenys“ buvo įpareigoti per tris dienas gedimą pašalinti.
Pasak K.Šumsko, įmonės atstovai po trijų dienų jį informavo, kad teršalai į Nemuną nebebėga. Bet patikrinęs situaciją K.Šumskas tikino pamatęs, kad fekalijos tebesruvo, pašalintas, matyt, buvo ne pagrindinis gedimas.
„Kauno vandenų“ bendrovei vėl buvo duotos kelios dienos rasti tikrąsias taršos priežastis.
„Tačiau gavome atsakymą, kad dėl koronaviruso pandemijos ir karantino įmonėje stinga darbuotojų. „Kauno vandenų“ atstovai prašė, kad leistume darbus atlikti ne taip greitai. Vadovaudamiesi sveiku protu leidome gedimą atrasti ir pašalinti iki gegužės 2 dienos“, – atskleidė K.Šumskas.
Tokios avarijos – neretos
Tyrimai parodė, kad mikrobiologinė tarša normą viršijo 10 kartų. Už tai „Kauno vandenims“ bus skirta nuobauda, kurios dydis paaiškės vėliau.
Aplinkosaugininko nuomone, gamtai, Nemunui nebuvo padaryta didelė žala, fekalijos tiesiog nuplauks upe tolyn.
„Tokie teršalai labiau pavojingi žmonėms, nes maudantis gali išberti odą ar į organizmą patekti bakterijų. Svarbiau ne kiek teršalų pateko į upę, bet kad taip įvyko. Buitinės nuotekos neturi patekti į lietaus vandens nuotekų tinklą. Deja, tokios avarijos nėra retos“, – apgailestavo aplinkosaugininkas.
K.Šumskas sakė, kad apie avarinės būklės nuotekų tinkle likvidavimą įmonė jo dar neinformavo.
Kur įvyko avarija, jau nustatė
Darius Gražys
Bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius
„Bendrovė „Kauno vandenys“, sulaukusi informacijos apie Šančių gyvenamajame rajone į Nemuną iš lietaus nuotekų vamzdžio tekantį keistos konsistencijos ir kvapo vandenį, sureagavo nedelsdama.
TV įranga atlikus tinklų diagnostiką nustatyta, kad yra lūžęs 4 metrų gylyje esantis buitinių nuotekų vamzdis ties Vokiečių gatve.
Tarša į Nemuno upę sustabdyta jau praėjusį savaitgalį, tai yra sekmadienį. Tinklo gedimo šalinimo darbai dar tęsiami.“
