Tačiau pastaraisiais metais vasaromis upes alina sausros, o žiemą, retai susidarant sniego ir ledo dangai, hidrologinis režimas menkai papildomas maitinančiu vandeniu.
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistų, dėl šių priežasčių rimtus potvynius dabar matome tik senose fotografijose, primenančiose, kokia galinga yra ši stichija.
Pastebima, kad kovo antroje pusėje dalyje šalies upių vanduo buvo pakilęs 20–70 cm virš vidutinio daugiamečio lygio. Tačiau didžiosiose upėse (Nemune ties Smalininkais, Neryje ties Vilniumi ir Jonava, Nevėžyje ties Panevėžiu) vandens lygis nepasiekė kovo daugiamečio vidurkio.
„Dalies upių vandens lygis apskritai dar nėra pasiekęs daugiametės normos. Pavyzdžiui, Nemune ties Druskininkais kovo antroje pusėje buvo matomas pakilimas iki 90 cm, nors daugiametis vidurkis yra lygiai 100 cm. O balandžio mėnesį vandens lygis nukrito ir tesiekia 18 cm“, – sakė LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus technikė Gintarė Kugytė.
1958 m. balandžio pabaigoje vykusio potvynio metu ties vandens matavimo stotimi Druskininkuose buvo užfiksuotas net 1096 cm vandens lygis.
„Vargu ar dar kada nors pasitaikys toks didelis potvynis“, – kalbėjo G.Kugytė.
Balandžio vidutinis vandens lygis upėse įprastai būna didžiausias per visus metus.
Šių metų balandžio mėnuo prasidėjo vandens lygio kritimu – Lietuvos upės po nežymaus pakilimo kovą vėl senka.
Dalyje upių (Bartuvoje ties Skuodu, Nemunėlyje ties Tabokine, Šventojoje ties Anykščiais ir Žeimenoje ties Pabrade) vandens lygis kol kas yra 30–70 cm mažesnis už vidutinę daugiametę balandžio mėnesio normą.
Neryje ties Vilniumi bei Jonava ir Nevėžyje ties Panevėžiu vandens lygis žemesnis daugiau nei 100 cm, o Nemune ties Smalininkais – net 258 cm už balandžio vidurkį.
G.Kugytė teigia, kad upės praneša apie besiartinančią hidrologinę sausrą.
