Gamtai atgijus apgailėtinai atrodo miesto upės. Ypač stipriai nusekusi Neris, jos vagoje matyti iš vandens kyšančios seklumos, apžėlusios aukšta žole. Atrodo, kad upėje atsirado nemažai naujų negyvenamų salų.
Žvejai drąsiai brenda į upę, nes vanduo ne vienoje vietoje net ir pabridus link vagos vidurio nesiekia net kelių.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪM) Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas Algis Kvaraciejus sakė, kad situacija yra tikrai neįprasta.
„Žiema buvo gana šilta, be sniego, todėl upės gerokai nusekusios. Hidrologų duomenimis, sausio mėnesį vidutinis Nemuno upės vandens lygis buvo 66–120, Šešupės – 95, o Neries – tik 6–38 centimetrai. Kadangi ir pavasarį kritulių buvo gana mažai, upių vandens lygis iki šiol beveik nėra pasikeitęs. To nebuvo jau daugybę metų“, – aiškino A.Kvaraciejus.
Mokslininkas teigė, kad dirvos tyrėjai jau dabar skambina pavojaus varpais, nes dirvožemis yra labai sausas, žemė tiesiog dulka. Dėl tokios sausros galima prarasti būsimą derlių. Taip pat žemas vandens lygis pavojingas ir vandens gyvūnijai, augalijai.
Miesto gyventojams nusekusios upės – taip pat prasta žinia.
„Kaune vanduo tiekiamas iš Nemuno ir Neries.
Praėjusią vasarą vienu metu gyventojų jau buvo prašoma nelaistyti savo daržų, kad nepritrūktų geriamojo vandens. Šiemet, jei orai bus šilti ir sausi, tai gali pasikartoti, vandens gali pradėti trūkti“, – kalbėjo A.Kvaraciejus.
Mokslininkas teigė, kad naudingiausia būtų, jei netrukus pradėtų lyti ir lietus būtų nelabai stiprus, bet tolygus ir lytų bent savaitę.
Tada pasipildytų požeminiai upių vandens rezervai ir pavojus, kad vandens pristigs, būtų mažesnis.
„Jei užkluptų stipri, bet trumpa liūtis, ji nebūtų labai naudinga. Vandens srautai upėmis tuoj pat nutekėtų į Kuršių marias. Žemesnėse Kauno vietose greičiausiai kiltų potvyniai, nes lietaus vandens nuotekų sistemos nespėtų susidoroti su staigia liūtimi ir būtų apsemti kai kurie pastatai“, – prognozavo A.Kvaraciejus.
