Įstatymo pakeitime buvo nurodyta, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius, vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas, – žemės valdytojo) sutikimas reikalingas renkant riešutus, grybus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 m nuo savininkų sodybų.
Balsavimo Seime metu užsiregistravo 58 Seimo nariai. 53 balsavo už, 1 prieš, 4 susilaikė. Įstatymas nepriimtas pritrūkus balsų.
Socialdemokratas aplinkosaugininkas Linas Jonauskas anksčiau teigė, kad gyventojai būtų pajutę tokio draudimo padarinius.
Anot aplinkosaugininko, jei valstiečio Viktoro Rinkevičiaus siūlomiems įstatymo pakeitimams Seimas pritartų, artimiausiu metu miškuose gali pridygti tvorų, o grybavęs ar uogavęs žmogus, užklydęs į privačią teritoriją, būtų baudžiamas.
„Priemiestiniuose miškuose, šalia kurių daug namų valdų, praktiškai nebebūtų galima grybauti ir uogauti“, – aiškino L. Jonauskas.
Įteisinus leidimą apsitverti šalia namų valdos esantį 100 metrų miško ruožą, gali būti, kad greičiau nei per savaitę tvoromis būtų užtvertos ežerų ir upių miškingos pakrantės.
Seimo narys Julius Sabatauskas susirūpino, kad tokiai tvarkai palaikyti būtų reikėję didinti policijos, aplikos apsaugos pareigūnų skaičių. „Nepavyktų įgyvendinti tos kontrolės“, – teigė J. Sabatauskas.
Vytautas Bakas sunkiai įsivaizavo tokį derinimo procesą, kada žmonės turėtų atsiklausti sodybų savininkų. „Esu prieš tokį marazmą ir siūlau nebalsuoti už tai. Tai yra tiesus kelias į tvoras“, – teigė V. Bakas. Anot jo, tai panašu į naujųjų žemgrobių veiksmus ir norinčius pritarti tokiam įstatymo pakeitimui vadino neofeodalais.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė: „Mano siūlymas ir buvo – panaikinti tą 100 metrų atstumą ir kitus ribojimus. Įsatymas pažeidėjui ir negalioja. O mes subalsavom emocijomis ir turim, ką turim“, – teigė K. Mažeika.
