Kai kurie dviratininkai, neapsikęsdami varginančio važiavimo tokiu prastu taku, rizikuodami pakliūti po automobilio ratais drįsta važiuoti Žaliųjų Ežerų gatve, nors eismas čia labai intensyvus. Dviratininkai ne kartą kreipėsi į savivaldybę, tačiau viskas veltui.
„Pačioje pradžioje, apie kilometrą iki Verkių dvaro, takas puikus, atitinka visus reikalavimus. Tačiau vos tik takas įneria į Verkių mišką, staiga dingsta asfalto danga.
Drėgnuoju laikotarpiu čia telkšo balos, kurios greitai virsta purvo voniomis, o sausuoju periodu tenka kvėpuoti dulkėmis. Jau atsirado rėvos, kurios kelia pavojų dviratininkams“, – sakė vilnietis.
Šiais metais Lietuvos Vyriausybė iš 150 mln. eurų, skirtų valstybinės ir vietinės reikšmės infrastruktūrai pagerinti, 14,7 mln. eurų skyrė dviračių ir pėsčiųjų takams. „Ar šiam takui nors kiek nubyrės?“ – teiravosi P.Gaidelis.
Trukdo ribojimai
Antonas Nikitinas
Vilniaus savivaldybės Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas
„Žaliųjų ežerų takas pagal funkciją dviračių takų tinkle yra rekreacinės paskirties takas, kuris driekiasi per Verkių regioninio parko, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio ir valstybinio miško (Valstybinių miškų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio Verkių girininkija) teritoriją ir kuriam galioja šiose teritorijose taikomi griežti aplinkosauginiai apribojimai.
Būtent dėl šios priežasties šioje teritorijoje leidžiamas tik birių medžiagų tako įrengimas, nes norint įrengti kokybišką asfalto dangą reikia atlikti atitinkamus žemės kasimo darbus, kurie reikštų intervenciją į trapią miško ekosistemą, o tai draudžia Valstybinė miškų tarnyba.
Danga nėra atspari lietui, išplaunama, ypač po stipresnio lietaus, tačiau stengiamasi reaguoti ir pašalinti susidariusias išplovas.“
