„Praėjęs lietus nebuvo itin gausus, galbūt tik pietiniuose rajonuose jo buvo daugiau. Kai kuriose mažesnėse upėse vandens lygis šiek tiek pakilo, tačiau kritulių nebuvo tiek, kad situacija iš esmės pasikeistų“, – teigė Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus.
Pasak jo, dar ir dabar Nemune, Neryje vandens lygis gerokai žemesnis, negu įprasta rugpjūtį–rugsėjį: „Lietuvoje jaučiamas vandens stygius.“ Situaciją pakeistų tik ilgai trunkančios liūtys.
„Ir 2018-aisiais, ir 2019-aisiais buvo fiksuojama hidrologinė sausra. Jau treti metai, kai tai kartojasi, nors šįmet kritulių kaip ir yra norma, kai kur net ir daugiau už normą“, – kalbėjo J.Šimkus.
Didžiausią žalą paviršiniams vandens telkiniams daro tiek išvalytos, tiek nevalytos nuotekos, nes ištikus sausrai jų koncentracija padidėja, vandens kokybė tampa prastesnė ir nuo to kenčia visa ekosistema.
Nors J.Šimkus primena, kad sausra yra natūralus gamtos procesas, didžiausią teigiamą įtaką nusekusioms upėms gali padaryti tik sumažinta žmogaus įtaka gamtai: „Reikia mažinti teršalų patekimą iš žemės ūkio, iš nuotekų išleistuvų. Pagrindiniai teršėjai yra žemės ūkis ir miestai.“
Hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad per tris pastaruosius mėnesius Lietuvoje vidutiniškai iškrito apie 232 mm kritulių, o daugiametė norma yra 229 mm.
Birželį kritulių kiekis buvo didesnis, nei įprasta, liepą ir rugpjūtį – mažesnis.
Vis dėlto kritulių pasiskirstymas buvo netolygus: mažiausiai lietaus teko Pietų ir Pietryčių Lietuvai, daugiausia – vakarinei šalies daliai.
Didžiausias šios vasaros lietaus kiekis registruotas Kaišiadoryse, kai per 3 mėnesius iškrito apie 350 mm kritulių.
Rugpjūčio 14-ąją šalyje nacionaliniu mastu buvo paskelbta hidrologinė sausra.
