– Iki karantino prie Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų vis kviesdavote prisijungti neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius. Ar daug žmonių nori jais tapti?
– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šiuo metu Aplinkos apsaugos departamente yra apie 300 neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių. Vadinasi, žmonėms rūpi aplinka, jie tiki, kad gali prisidėti savo darbu, ir nori pakeisti aplinkosaugos padėtį. Šie žmonės drąsina mane pačią – aš žinau, kad mes ne vieni, kad mumis pasitikima, kad mūsų darbas prasmingas ir reikalingas.
Pripažinkim, aplinkosaugininko darbas tikrai nėra lengvas – todėl departamente ir dirba patys ištvermingiausi ir atsidavę pareigūnai. Patys pagalvokit: į kai kuriuos pranešimus reikia reaguoti žaibiškai, nesvarbu, kad naktis. Kitą kartą nežinia, kaip bus „nusiteikęs“ pažeidėjas (o jeigu dar jis ne vienas)... Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai daugiausia laiko praleidžia lauke, ir nesvarbu, ar liūtis, ar kaitra, ar smagus šaltukas.
Be to, tam, kad suprasčiau, koks tai iš tikrųjų darbas, pati pagal galimybes kartais dalyvauju gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų reiduose. Įsivaizduokite: drengia lietus, tamsu taip, kad nematai nieko net per žingsnį, šalta, purvas... Ir ne tik kad nežinai, ką sutiksi, bet kartais tokioje pasaloje pareigūnams pasikeičiant tenka ir kelias valandas ar paras ištverti.
Apie tai kalbu norėdama pasakyti, kad labai vertinu žmones, pasiryžtančius tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Dėl tos priežasties, kaip pažadėjau rūpintis departamento pareigūnais, pažadėjau ne mažiau dėmesio skirti ir savanoriškai mums gelbstintiems žmonėms.
– Kaip šie inspektoriai prisideda prie jūsų darbo?
– Paprasčiausias atsakymas – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai padeda pareigūnams saugoti aplinką. Bet... Kol savo kailiu nepatiri, kas tai yra, gali galvoti – romantika: būni gamtoje, vaikštai sau paežerėmis, paupiais, miškais, o pamatęs pažeidėją tveri už ausies, pabari ir pasaulis tampa gražesnis.
Deja, realybė kitokia. Vieniems brakonieriavimas tapęs gyvenimo būdu – bausk nebaudęs, kalbėk nekalbėjęs, po savaitės vėl gali toje pačioje vietoje sutikti. Ir kas, kad bauda už lašišą ar šlakį dabar 970 eurų (ichtiologiniame draustinyje tris kartus didesnė – 2910 eurų), – kas jam rūpi. Čia man belieka džiaugtis, kad inspektoriams nenusvyra rankos ir kad jie kitus kartus nepraeina pro šalį.
Taip pat ačiū už tai, kad neetatiniai inspektoriai suteikia daug vertingos informacijos. Juk jie geriau žino, kur tame rajone dažniausiai bandoma statyti tinklus ar kas susigalvoja, kad kilpos ir spąstai – puikus „medžioklės“ būdas.
Ir dar, be dalyvavimo pasalose ar pagalbos sulaikant pažeidėjus, neetatiniai inspektoriai padeda vykdyti šviečiamąją veiklą. Sutikite, ir darželinukams, ir pradinukams, ir vyresniems vaikams tikrai įdomiau klausytis ir mokytis iš žmogaus, galinčio pasidalyti tikra patirtimi, o ne pažiūrėjusio filmą apie gamtą.
Sudėję visą neetatinių inspektorių veiklą, pamatysime, kad jų indėlis gana nemažas ir labai svarbus. Juk aplinkosaugininkų, dirbančių gyvosios gamtos srityje, visoje Lietuvoje yra mažiau nei 100, o vien gyventojų pranešimų, į kuriuos skubiai reikia reaguoti, per savaitę gauname po kelis šimtus.
– Vadinasi, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą galima prilyginti savanorystei?
– Taip, jei žmogus nuoširdžiai įsitraukęs – tai neformali savanorystė aplinkos apsaugos srityje. Jie negauna atlyginimo, todėl stengiamasi motyvuoti kitais būdais. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už gerą darbą suteikiama piniginė išmoka ir padėka. Šiuo metu piniginė išmoka yra iki 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (t. y. 312 eurų). Žinoma, ji nėra didelė, todėl departamentas jau pateikė įstatymo pataisas, kuriose siūloma keisti šią priemoką, kad ji būtų padidinta iki 20 bazinių socialinių išmokų (780 eurų).
Šiemet 29 inspektoriai už gerus darbo rezultatus ir aktyvią veiklą bus paskatinti piniginėmis išmokomis.
Taip pat svarbu paminėti, kad neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veikla vertinama kaip darbo patirtis aplinkos apsaugos srityje. Tad pretenduojant į pareigas Aplinkos apsaugos departamente tai laikome dideliu privalumu ir mielai priimame juos į savo ratą, nes jis jau ir taip yra mūsų – aplinkosaugininkų – šeimos narys.
Beje, jau pateikėme įstatymo pataisas, numatančias kiekvienam neetatiniam inspektoriui išduoti specialią liemenę su užrašu „Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius“, pildomi kiti teisės aktai, kurie sudarys dar daugiau galimybių kartu su pareigūnais atlikti ir kasdienius asmenų veiklos patikrinimus. Žinoma, kartu didėjančia atsakomybe daugės ir socialinių garantijų bei motyvacinių priemonių. Už gerus darbus negaila.
– Ar tapus neetatiniu inspektoriumi reikia periodiškai perlaikyti egzaminus? Ar užtenka įvykdyti tam tikrus reikalavimus?
– Kaip minėjau, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai padeda pareigūnams ir jų veikla gali būti įvairi: informacijos teikimas, šviečiamoji veikla, pagalba užkardant pažeidimus, pagalba reiduose ir t. t.
Jei inspektorius neaktyviai dalyvauja aplinkosauginėje veikloje, po metų jo veikla gali būti nepratęsta. Tačiau mūsų specialistai siūlo pataisas, kad neetatinių inspektorių veikla būtų pratęsta iki 2 metų. Taip pat labai norime priskirti kiekvienam neetatiniam inspektoriui atsakingą pareigūną – manome, kad metodinė pagalba ir kuratorystė inspektoriui ne mažiau svarbi.
– Kaip dažnai žmonės persigalvoja ir atsisako šios veiklos?
– Neetatinių aplinkos inspektorių kaita gana didelė, bet tai natūralu – ši veikla nėra paprasta. Juk žmogus turi būti ne tik pilietiškas ir mylėti aplinką, bet ir neskaičiuoti laiko ir nepabūgti ekstremalių situacijų. Taigi kaita mūsų negąsdina – visi turi teisę rinktis, visų prioritetai skiriasi, bet vis tiek žinome – net jeigu ir nebeturi pažymėjimų, jie lieka mūsų bendruomenės nariais.
Žinau, kad kažkas iš neetatinių inspektorių yra prisipažinęs: „Galvojau – dažniau išvažiuosiu į gamtą, pakvėpuosiu grynu oru...“ Bet iš tiesų yra kitaip – inspektoriai dirba, kai normalūs žmonės miega, tai nėra pasivaikščiojimai gamtoje. Bet nepabandęs nesužinosi.
– Kaip tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi?
– Šiuo sudėtingu laikotarpiu egzaminų procedūros sustabdytos, laukiame, kol epidemiologinė situacija šalyje pagerės.
Kita vertus, turiu pabrėžti, kad ir mūsų savanoriai turi paplušėti – norint dirbti šį darbą, reikia turėti būtinųjų žinių. Be to, kas labai svarbu, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos aplinkos apsaugos srityje piliečiai, sulaukę 18 metų.
Kokia egzaminų tvarka, kokius dokumentus reikia pateikti ir kt., departamentas, vos tik padėtis šalyje taps įprasta, vėl paskelbs savo svetainėje ir „Facebooko“ paskyroje.
O dabar... Dabar dėkoju visiems neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ne tik už nuveiktus darbus, bet ir už požiūrį. Štai visai neseniai kalbėjausi su vienu žmogumi ir jis pasakė: „Žinote, Olga, nesu tikras, kaip ilgai dirbsiu kaip neetatinis inspektorius, bet pats džiaugiuosi, kad mano vaikai niekada nenutylės pamatę, kad kažkas šiukšlina. Ir visada paskambins reikiamu telefonu supratę, kuo iš tikrųjų užsiima „medžiotojas“ ar „žvejys“.
