– Kiek laiko praleidžiate gamtoje, kad užfiksuotumėte savo svajonių kadrą?
– Daug, labai daug. Tokia veikla užsiimu visą gyvenimą – dar būdamas moksleivis nuolatos eidavau paukščiukų stebėti. O vėliau, jau kai atsirado geros fototechnikos, atsirado galimybės, atsirado tas fotomedžioklės instinktas, nuo tada praleidžiu apie 100 parų per metus. Tai yra tokia veikla, kai nepraleidęs daug laiko gamtoje, nieko gero nepadarysi, nieko nepasieksi. Štai praėjusį pavasarį, kai prasidėjo karantinas, per tris mėnesius – balandį, gegužę, birželį – gamtoje miegojau apie 70 parų. Žinoma, vėliau, vasarą, kai gamtoje mažiau veiksmo, tiek daug nebebūnu. O šį rugsėjį – net 24 naktis praleidau gamtoje.
– Kokie Jūsų pastebėjimai praleidus šitiek laiko gamtoje – ar aplinkos apsauga Lietuvoje yra pakankama? Turiu omenyje, aplinkosaugos pareigūnų vizitus, kontrolę? Ar to kontroliavimo reikėtų daugiau?
– Tos įvairios reformos, prasidėjusios praėjusio Seimo kadencijoje, tų funkcijų perleidinėjimai į vienas rankas sukėlė aplinkosaugos sistemoje daug problemų. Žvelgiant iš šalies bei kalbant apie gamtą ir turint omeny miškus, o ne dirbamus laukus, tai anksčiau miškininkai, eiguliai, buvo praktiškai miško šeimininkai.
Dabar visa kontrolė yra perkelta į aplinkos apsaugos departamento sistemą – o ten etatai užpildyti, resursų nepakanka, žmonių mažai. Tad visuomenės skatinimas įsitraukti į aplinkosauginę veiklą dabar yra vienintelis kelias. Tarkime, kalbant apie medžioklę – ši veikla mūsų šalyje yra tokia pat liberali kaip kultūringose Vakarų šalyse, tarkime Vokietijoje ar Austrijoje. Tačiau medžiotojų mentalitetas – lyg XIX amžiaus. Tokia disproporciška dabar yra situacija.
Be to, yra daugybė žmonių, medžiotojų, kurie priklauso medžiotojų būreliams, turi šautuvus, turi bilietus, bet neturi medžioklės plotų. Tad tokių kaip sakau „tikrų brakonierių“ praktiškai nėra – nes visi brakonieriai yra tie patys medžiotojai, pažeidžiantys medžioklės taisykles ir įstatymus. Tai yra liberalumas, kai viskas palikta savikontrolei. O iš šalies sukontroliuoti gali tik aplinkos apsauga. Tačiau tokios funkcijos šiai institucijai yra per sudėtingos. Juk apie išgirstus šūvius ar kažkokią įtartiną nelegalią veiklą gali pranešti nebent tik visuomenė.
Jei būtų visuomenės nepakantumas – girdėjau šūvį, paskambinau, pranešiau, tada atsirastų ta kontrolės funkcija.
– Ar pasikeistų visuomenės sąmoningumas ir elgsena gamtoje, jei daugiau pilietiškų žmonių taptų neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais?
– Bendrai žiūrint – jau ir dabar yra pastebimas žmonių sąmonės augimas. Tarkime, žvelgiant 20 metų atgal ir dabar – tai savivaliavimo gamtoje yra žymiai mažiau. Pavyzdžiui, mažiau sugadinama įvairių gamtos pažinimo stendų ar tų pačių pažintinių gamtos takų infrastruktūros elementų. O mes, gamtos fotografai, pastebime – jei anksčiau kas šimtasis žmogus kažką blogo miške padarydavo, tarkime, šiukšles išmesdavo, kokias statybines, buitines atliekas ar padangas, tai dabar, palyginimui, tik kas tūkstantasis? taip pasielgia. Mastas mažėja, nors tokių atvejų dar pasitaiko.
Manau, kad prie to prisideda ir žmonių pilietiškumas – yra daugybė pavyzdžių, kai žmonės pamato kažką blogai besielgiantį užfiksuoja ir praneša. Tad esu už tai, kad vis daugiau žmonių įsitrauktų į neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių būrį ir skatintų visuomenės sąmoningumą. Ir jei žinotų, kad Lietuvoje yra daug tokių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, žmonės gamtoje elgtųsi atsakingiau.
– Kokie esminiai laiko gamtoje praleidimo privalumai ir minusai? Kodėl žmogui verta būti gamtoje? Ypač dabar, per karantiną.
– Šiemet yra labai puikūs metai, kurie parodė žmonių trauką į miškus. Iš vienos pusės – tai labai teigiama permaina, nes žmonės pradeda suprasti, kad gali pailsėti, pakvėpuoti, įsisąmoninti, kad miškas ar ežeras – tai vertybė ir labai didelė. Ir tai labai jaučiasi.
Tačiau kita pusė – per didelis liberalumas, didelis antplūdis. Tuoj pat atsirado keturračių, motociklų mėgėjai, kurie trikdo gamtos ramybę. Ir tai nepalyginama su, tarkime, ragų ieškojimu ar grybavimu. Tačiau įdomu tai, kad kokie nors naminiai gyvūnai ar ūkiniai gyvūnai tai turi teises, reglamentus, direktyvas. O miške žvėrims kaip? Nėra jokių teisių.
Pas mus keliai gamtoje labai geri, tad visi nori važiuoti kuo toliau. Vakarų šalyse tai miškai yra uždaryti, šalia yra aikštelės – atvažiavai, pastatei mašina, o toliau jau vaikščiok. Tuo tarpu mūsiškių gamtos lankytojų tikslas – kuo toliau nulįst, kuo arčiau prilįst. Gal žmonės ir ne iš blogos valios, bet reikia suprasti, kad gamtai ramybės irgi reikia ir vien rezervatų šalyje neužteks. Tad žmonės patys tai turėtų suvokti.
Žinoma, niekas miškų ir neuždarys ir belieka vienintelė išeitis – žmonių sąmoningumas. Na, o šiemet miškuose lankytojų į valias – ne tik per, tarkime, elnių rują, kai stebėtojų daugiau atsiranda. Praktiškai bet kuriuo metų laiku ir bet kur – ar prie Panevėžio, ar Labanore, ar prie Ignalinos. Iš vienos pusės – gerai, kad žmonės domisi, iš kitos pusės – toks dviprasmiškas jausmas.
Galbūt reikėtų reglamentavimo, kontrolės, kažkokių eismo ženklų pristatyti. Nes situacija tokia, kad jei yra kelias per mišką, tai žmogus juo ir važiuoja ir neuždrausi, jei nėra jokio draudžiamo ženklo. Bet kažkur turi būti įvestos ramybės zonos gamtoje.
– Ką baisiau sutikti gamtoje – žmogų ar žvėrį?
– Kartais girdžiu iš žmonių, kad briedžio, šerno bijo, vilko bijo. Nereikia jų bijot – sutinki ir tų vilkų, nėra jų mažai. Bet aš žmogaus bijau. Iš tikro teko keletą kartų tai patirti, kai tūnai gamtoje ir matai, kad ateina link tavęs asmenys, nelabai gerais kėslais. Ir tada iškyla dilema – ar jie patys pasitrauks pamatę, ar norės, kad nuotraukas ištrinčiau. Yra ir tokių atvejų buvę. Turi įvertinti, kaip čia viskas baigsis. Buvo, kai jau ir prakaitas kaip reikiant mušė. Gerai, kad lemiamu momentu jie mane pamatė ir nubėgo. Na, o šiais laikais, kai žmonės modernūs, turi filmuojančius ir fotografuojančius telefonus – pagauti brakonierių ne taip sudėtinga. Tad žmonių pilietiškumas duotų labai daug.
***
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kviečia saugoti gamtą kartu ir tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Visi norintys kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos ir neetatiniais apslinkos apsaugos inspektoriais visą informaciją gali rasti čia: https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/aplinkos-apsaugos-departamentas-kviecia-tapti-neetatiniais-aplinkos-apsaugos-inspektoriais
