„Derybose tarpininku tapęs Aplinkos ministras suteikia svarbų postūmį vertinant abiejų šalių argumentus ir ieškant geriausios išeities. Matome, kad į procesą aktyviai įsitraukė ir grupė Seimo narių, kurie nagrinėja sostinės gyventojams aktualų klausimą ir pripažįsta problemas. Todėl tikimės, kad bus įvertinti visi argumentai, priimtas atsakingas sprendimas ir pasirašyta sutartis“, – sako VšĮ „Žaliasis Taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius.
Siūlydami įstatymo pataisą Seimo nariai nurodo, kad Vilniuje konteinerių tinklas ir aptarnavimo dažnis yra nepakankamas, nepakankamai finansuojamos infrastruktūros eksploatavimo išlaidos, neužtikrinama surinkimo paslaugų kokybės ir paslaugų kontrolė, nevaldomi duomenys apie pakuočių atliekas ir jų surinkimą, neapibrėžta paslaugų teikėjų atsakomybė.
GIO atstovai šias problemas taip pat pripažįsta, tačiau nesutinka su nuomone, kad ieškant išeities reikėtų keisti teisinį reguliavimą, kaip dabar siūlo parlamentarai.
Jeigu įstatymas būtų pakeistas, savivaldybėms būtų suteikta teisė vykdyti pirkimus nederinant sąlygų su mokėtojais (gamintojų importuotojų organizacijomis) ir tuo pačiu GIO būtų įpareigotos apmokėti savivaldybių vykdytus pirkimus.
GIO atstovai pastebi, kad dabar galiojantys teisės aktai aiškiai nurodo, kad už rūšiavimui tinkamų atliekų sutvarkymą yra atsakingos savivaldybės kartu su gamintojų-importuotojų organizacijomis. „Dabartinis teisinis reguliavimas netrukdo vykti procesams, o problemos kilo dėl neįvykusio konkurso, kai derinant konkursines sąlygas išsiskyrė savivaldybės ir gamintojų atstovų nuomonės“, – konstatuoja VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis.
Vasario 5 dieną aplinkos ministerijos inicijuoto pasitarimo metu GIO sulaukė Vilniaus savivaldybės atstovų klausimų, kuriems būtini derybiniai sprendimai: dėl perkamų konteinerių kiekio, infrastruktūros priežiūros, aptarnavimo dažnio, klientų aptarnavimo, vežėjų kontrolės ir kt.
K. Pociaus teigimu, kad GIO sutinka ieškoti kompromisų įgyvendinant savivaldybės atstovų reikalavimus, tad nelieka kliūčių artimiausiu metu teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti konkursą, atrinkti rūšiuotų atliekų surinkėją ir pasirašyti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartį, kaip ir numato dabar galiojantis teisinis reguliavimas.
GIO vertinimu, dabar Seime siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas destabilizuotų gamintojo atsakomybės principu pagrįstą pakuočių atliekų tvarkymo sistemą visoje Lietuvoje, bet ir eliminuotų gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas dalyvauti vienoje iš svarbiausių gamintojų atsakomybės principo įgyvendinimo grandinės dalyje – pakuočių atliekų surinkime Be to, būtų sukurti precedentai galimiems interesų konfliktams savivaldybėse, nes pakuočių atliekų tvarkymo sąskaita būtų taupomos buitinių atliekų tvarkymo lėšos, perkeliant finansinę naštą gamintojams, o tai neišvengiamai paveiktų prekių savikainą. Organizacijos nuogąstauja, kad galimai augtų nepagrįstų pirkimų apimtys, taip pat būtų užkirstas kelias panaudoti gerąsias ES praktikas.
K. Pocius atkreipia dėmesį, kad visų trejų GIO vykdomi atliekų sudėties tyrimai rodo, kad į pakuočių rūšiavimo konteinerius išmetama vis daugiau buitinių atliekų. „Girdėdami savivaldybių deklaracijas, kad kuo mažiau atliekų išmetama į buitinių atliekų konteinerius, tuo mažiau reikia mokėti, gyventojai vis daugiau buitinių atliekų meta į pakuočių konteinerius, už kuriuos moka gamintojai ir importuotojai. Šios aplinkybės apsunkina pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įgyvendinimą ir itin pabrangina pakuočių tvarkymą gamintojams, taip pat ilgainiui gali užkirsti kelią pažangai siekiant žiedinės ekonomikos tikslų“, – dėsto VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius.
VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vadovas Valentinas Miltienis priduria, kad Vilniaus miesto gyventojų poreikis rūšiuoti atliekas yra akivaizdus, o GIO aktyviai palaiko permainas ir planus plėsti rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo sistemą. Organizacijos jau ne kartą patvirtino, kad yra pasiryžusios finansuoti rūšiavimo konteinerių plėtrą tiek individualiems, tiek daugiabučiams namams, taip pat įvairioms valstybės įstaigoms.
Bendras organizacijų tikslas – finansuojant visų pakuočių atliekų tvarkymą pasiekti, kad į rūšiavimą įsitrauktų 100 proc. sostinės gyventojų. Kaip greičiau ir efektyviau pasiekti šį ambicingą tikslą, GIO atstovai yra pasirengę aptarti su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais. Abi derybų pusės yra pažadėjusios vasario viduryje informuoti Aplinkos ministrą apie pasiektą progresą.
Situaciją komentuoja Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas:
Šiuo metu galiojanti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistema yra ydinga ir netenkina daugelio savivaldybių. Pagrindinė problema – kad už tvarką miestuose atsako savivaldybės, o pakuočių atliekų surinkimą ir tvarkymą organizuoja, pakuočių atliekų infrastruktūros tinklą užtikrina gamintojų ir importuotojų organizacijos.
Būtų neteisinga iš organizacijų, kurios neneša atsakomybės už tvarką mieste, tikėtis kokybiško atliekų tvarkymo. Taip neveikia jokia sistema. Jei norime užtikrinti sklandų darbą ir rezultatus, tenkinančius gyventojus, organizuoti atliekų surinkimą ir tvarkymą turi tas subjektas, kuris neša atsakomybę – savivaldybė.
Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, dėl pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimų sąlygų savivaldybės bei gamintojų ir importuotojų organizacijos turi susitarti tarpusavyje, tačiau savivaldybių ir gamintojų-importuotojų organizacijų interesai radikaliai skiriasi.
Gamintojų ir importuotojų organizacijos nėra suinteresuotos kelti paslaugų kokybės. Vienintelis jų tikslas – formaliai sutvarkyti pakuočių atliekas, kad jų atstovaujamas verslas būtų atleistas nuo mokesčių už aplinkos teršimą pakuotėmis.
Tuo tarpu savivaldybė atstovauja viešąjį interesą – pagrindinis savivaldybės tikslas yra padidinti pakuočių atliekų išvežimo dažnį, kad išrūšiuotos atliekos nesikauptų prie konteinerių. Tačiau yra ir daugiau sąlygų, kurias savivaldybė siekia įtvirtinti paslaugų teikimo sutartyse – esamų konteinerių priežiūra ir naujų konteinerių tinklo plėtra, taip pat atliekų vežėjų kontrolės bei klientų aptarnavimo užtikrinimas, nuobaudų nustatymo vežėjams už neatliktus darbus klausimas.
Pagal įstatymą, būtent gamintojų ir importuotojų organizacijos turi padengti šiuos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos kaštus, tačiau faktiškai to daryti jos nesutinka. Kitaip tariant, organizacijos siekia pakuočių atliekas tvarkyti kuo pigiau, o į faktinius gyventojų poreikius neatsižvelgia.
Šiuo metu jos užima patogią derybinę poziciją, nes Vilniaus miesto savivaldybė nenorėdama palikti gyventojų skęsti šiukšlėse, savo lėšomis padengia tas funkcijas, kurių organizacijos nevykdo.
Be to, pakuotės kurių sutvarkymo ir surinkimo neužtikrina gamintojų ir importuotojų organizacijos, lieka ne tik neperdirbtos, bet ir didina mišrių komunalinių atliekų kiekį. Pakuočių atliekas metant į mišrių atliekų konteinerius gyventojai už atliekų tvarkymą susimoka antrą kartą: pirmą kartą pirkdami gaminį pakuotėje, o antrą kartą – mokėdami rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.
Sutikti su tokiomis pirkimo sąlygomis, kurios neatitinka gyventojų poreikių, būtų paprasčiausiai neteisinga mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Savivaldybei ir toliau tektų dengti gamintojų ir importuotojų organizacijų paliktas spragas, nors gyventojai jau yra sumokėję už pakuočių sutvarkymą įsigydami prekes.
Iki šiol derybose esame praleidę apie 40 valandų, tad pastangų susitarti būta. Tačiau savivaldybė dažnai susidurdavo su situacija, kai susitikimuose susitariama dėl vieno, o kai ateina laikas įtvirtinti susitarimą raštu, gamintojų ir importuotojų organizacijų pozicija pasikeičia.
Savivaldybė dabar yra neveikiančios pakuočių atliekų tvarkymo sistemos įkaitė ir, nors yra suinteresuota vieningu ir sklandžiu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu ir funkcionavimu, neturėdama sutarčių su pakuočių atliekas surenkančiais ir tvarkančiais paslaugų teikėjais, neturi teisinių svertų teikti imperatyvių nurodymų nei pakuočių atliekų vežėjams ir tvarkytojams, nei organizacijoms dėl tinkamo pakuočių atliekų surinkimo ir išvežimo.
Tokia situacija diskredituoja ne tik savivaldybei suteiktus įgaliojimus komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo srityje, bet ir tiesiogiai atsiliepia atliekų turėtojams teikiamų atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų kokybei.
Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos keisti susidariusią situaciją – pateikė konkrečius siūlymus Aplinkos ministerijai, kuriuos įgyvendinus būtų galima ne tik Vilniaus mieste, bet kitose savivaldybėse turėti kokybiškai veikiančią pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo sistemą.
Nesame linkę ignoruoti gyventojų poreikių ir lūkesčių dėl esamos pakuočių ir pakuočių atliekų sistemos, todėl laikomės principinės pozicijos, kad visos komunaliniame sraute susidarančios pakuočių atliekos turi būti surenkamos ir sutvarkomos, šių atliekų surinkimo dažnis turi tenkinti gyventojų poreikius, atliekų surinkimo infrastruktūros tinklas turi būti patogus naudotis, o kad sistema veiktų – reikalinga nuolatinė kontrolė. Tokias sąlygas iškėlėme tiek Aplinkos ministerijai, tiek organizacijoms.
Svarbu pabrėžti, jog veikianti komunalinių atliekų surinkimo sistema gali egzistuoti tik tada, kai yra kontroliuojama, o atliekų surinkimo ir išvežimo grafikas keičiamas pagal konteinerių užsipildymo faktą. Sunku sutikti su organizacijų pozicija, jog atliekų surinkimo grafikas gali būti keičiamas tik organizacijoms su tokiais pakeitimais sutikus, kai organizacijos akivaizdžiai suinteresuotos pigesniu pakuočių atliekų surinkimu ir atitinkamai – retesniu konteinerių aptarnavimu.
Situacija kiemuose gali pasikeisti tik tokiu atveju, jei įsisenėjusios problemos dėl pakuočių atliekų tvarkymo bei jos infrastruktūros bus sprendžiama kompleksiškai. Seime įregistruotas pasiūlymas keisti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą siūlo būtent tokį sprendimą praktikoje kylančioms problemoms, susijusioms su tinkamu komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu.
Nesprendžiant problemos kompleksiškai, gyventojai ir toliau bus priversti kentėti dėl perpildytų stiklo, popieriaus ir plastiko konteinerių.
