Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje Lietuvoje praėjusiais metais kilo daugiau kaip 500 gaisrų dėl žolės, ražienų ir augalininkystės atliekų deginimo.
Žolės deginimo metu žūsta dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai bei pievose prieglobstį randantys paukščiai ir smulkūs žinduoliai. Tokioje gaisro suniokotoje gamtoje sudėtinga atkurti gyvenimą ir sugrąžinti patirtą žalą gamtai bei žmonėms.
Negana to, žolės degimo metu į orą išsiskiria įvairūs kenksmingi teršalai su sveikatai pavojingomis kietosiomis dalelėmis, kurios pasklinda gyvenamojoje aplinkoje ir su įkvepiamu oru patenka į žmonių organizmus.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuolat įspėja, kad žolės deginimas yra draudžiamas ir primena apie jos sukeliamus pavojus – neretai nuo degančios žolės ugnis persimeta ir į šalia esančius pastatus.
Todėl gyventojai pirmiausia turi pamąstyti, kaip iškilusią problemą galima būtų išspręsti nedeginant žolės, o tie, kurie galvoja apie žolės deginimą, turėtų įsivertinti riziką dėl galimų nuostolių savo bei valstybės turtui.
Valstybės patiriama našta dėl kasmetinių žolės deginimų yra sunkiai įvertinama – tai šimtai hektarų suniokotos žemės, kurią sudėtinga atgaivinti, žmonių turtas bei sveikata.
Savo ruožtu specialistai primena, jog ne pagal reikalavimus deginant žolę yra skiriamos ne tik piniginės baudos, bet privaloma atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti tūkstančius eurų.
Gyventojai raginami atsakingai elgtis su ugnimi ir nedeginti žolės. Numatytais deginimo atvejais, vadovautis aplinkos ministro įsakymu „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“, ir kartu laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, o pastebėjus tokius gaisrus, būti neabejingiems ir skambinti pagalbos telefonu 112.
