„Iš tiesų Teisėkūros pagrindų įstatymo pasiūlymai susideda iš dviejų dalių. Pirma – prezidento pasiūlymas įteisinti visų prioritetinių teisės aktų, kurie susiję su aplinka, su klimato kaita, privalomą aplinkos bei klimato kaitos požiūriu vertinimą.
Manome, kad tai yra labai aktualus ir veiksmingas būdas atliepti turimus iššūkius, kuriuos, susijusius su Lietuvos, ES ir pasaulio klimato kaitos sumetimais, siekiant klimato neutralumo,
taip pat atliepiant į visuomenės susirūpinimą dėl aplinkos apsaugos situacijos Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aplinkosaugos organizacijų atstovais teigė jis.
J. Neverovičius pabrėžė, kad valstybė privalo būti suinteresuota siekti klimato kaitai neutralių sprendimų ir tvaraus jų įgyvendinimo.
„Buvo sutarta, kad tai yra labai svarbus būdas siekti pokyčių, iš poveikio pusės vertinti veiksmus, kurie yra siūlomi pačios valstybės, skatinant mūsų piliečių, verslo įsitraukimą į klimato kaitos stabdymą, į aplinkos gerinimą. Pati valstybė turėtų aktyviai galvoti apie tai, koks yra siūlomų teisės aktų poveikis“, – akcentavo jis.
Anot prezidento patarėjo, susitikimo metu taip pat pasiūlyta įgalinti prezidentą visus dokumentus pasirašyti elektroniniu būdu.
„Antras Teisėkūros pagrindų įstatyme siūlomas dalykas – numatyti galimybę elektroniniu parašu prezidentui pasirašyti visus jo pasirašomus teisės aktus, o tai iki šiol teisiškai nebuvo reglamentuojama“, – sakė jis.
Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad teisėkūra Lietuvoje dažnu atveju spontaniška, dėl to stringa numatytų aplinkosaugos strategijų įgyvendinimas. „Su prezidentu aptarėme jo naująją iniciatyvą, kuri yra be galo reikšminga.
Aplinkosaugos problemos gali spręstis tik tarptautiniu lygmeniu, ir trečdalis ES teisės aktų yra susiję su aplinkosauga. Lietuva yra priėmusi aibę įsipareigojimų, kurie nugula į mūsų galimus pažeidimus, direktyvas, strategijas, kurios turi būti įgyvendinamos. T
ačiau Lietuvos teisėkūroje yra labai daug spontaniškumo. Jis lemia, kad mūsų strategijos dažnai išsiderina“, – sakė jis.
S. Gentvilas pabrėžė, kad itin svarbu, jog Vyriausybės bei Seimo nutarimai būtų vertinami aplinkosauginių įsipareigojimų požiūriu.
„Prezidentas kitą savaitę vyksta derėtis dėl tarptautinių įsipareigojimų, kurie nuguls į mūsų ilgalaikius tikslus. Labai svarbu, kad kiekvienas Seimo priimamas įstatymas, Vyriausybės nutarimas būtų vertinamas per perspektyva, kaip jis veikia šiuos Lietuvos prisiimtus strateginius įsipareigojimus“, – kalbėjo jis.
Aplinkos ministras įvardino, kad minėtas vertinimas būtų patikėtas Aplinkos apsaugos agentūrai.
„Svarbu pripažinti, kad esame priėmę aibę įsipareigojimų, kurie Lietuvai ir reikšmingi, ir prasmingi, tačiau trūksta jungiamosios grandies – vertinimo. Vertinimą po prezidento įstatymo pateikimo ir sėkmingos jo eigos Seime, tikiuosi, atliktų Aplinkos apsaugos agentūra, pavaldi Aplinkos ministerijai“, – teigė jis. S. Gentvilas
Ministras taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant privalomą teisės aktų vertinimą AAA prireiks papildomų specialistų.
„Agentūroje reikės struktūrinių pokyčių, iš esmės naujo potencialaus modeliavimo ir duomenų kaupimo personalo, kuris galėtų vertinti tiek įstatymus, tiek Vyriausybės nutarimus.
Žvelgiant į priekį, agentūra turėtų tapti tokia pati institucija, kaip Konkurencijos taryba konkurencijos įstatymams vertinti, ar Lietuvos bankas – kredito bendrovių reglamentavimą keičiant“, – akcentavo jis. „Labai sveikinu tokią iniciatyvą, seniai tokios reikėjo“, – pridūrė S. Gentvilas.
