Mokymasis iš gamtos
Kaip teigia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, šiais laikais žmonės yra labai nutolę nuo gamtos, jos nepažįsta, o kartais netgi ir prisibijo jos. Todėl, pasak VSTT atstovės, saugomų teritorijų gamtos mokyklų tikslas yra sugrąžinti žmonėms meilę, pasitikėjimą ir rūpestį mūsų gamta.
„Gamtos mokykla nėra ta tipinė ir tradicinė mokykla, į kurią jaunimas eina kiekvieną dieną ir mokosi iš vadovėlių, o ta, kuri suteikia galimybę mokytis iš gamtos būnant joje. Pamokas gamtoje galima gauti praktiškai bet kokiame nacionaline ar regioniniame parke – atvykti valandai ar kelioms.
Per praleistą laiką saugomose teritorijoje žmonės betarpiškai mokosi pažinti kraštovaizdį, augaliją, gyvūniją ir kitus gamtos stebuklus“, – pasakoja R. Baškytė.
Kaip pastebi pašnekovė, terminas „mokykla“ daugeliui asocijuojasi su vaikais, jaunimu, tačiau, anot VSTT direktoriaus pavaduotojos, nėra tokio amžiaus, kai reikėtų nustoti mokytis.
„Kadangi gamta yra labai įvairiapusiška, besikeičianti ir dinamiška, tai veiklų joje gali rasti kiekviena amžiaus grupė. Vieni gali sužinoti kažką naujo, kiti – pagilinti jau turimas žinias, treti – pasidalinti gerosiomis praktikomis, atgauti jėgas, pailsėti ir pan. Mokytis niekada nėra per vėlu“, – sako R. Baškytė.
Mokytojų vaidmenį gamtos mokyklose, kaip pasakoja VSTT atstovė, dažniausiai atlieka regioniniuose ar nacionaliniuose parkuose dirbantys specialistai, kurie yra sukaupę ilgametę patirtį įvairiose gamtos pažinimo srityje: geologija, geografija, meteorologija, biologija ir kt. Tačiau gamtos mokytojais, pasak jos, gali tapti ir patys lankytojai.
„Turime išleidę specialius vadovus, t. y., knygas apie nacionalinius ir regioninius parkus. Kiekvienas iš šių leidinių turi po tris pamokas pagal tam tikras temas, kurios yra labiausiai būdingos vienai ar kitai saugomai teritorijai. Pasistudijavus knygose esama informaciją, galima tapti mokytoju:
palydėti savo šeimą, draugus po saugomos teritorijos kampelius, papasakoti apie juos ir panašiai. Jei atvyksta šeima – mama, tėtis ar net patys vaikai gali patapti mokytojais, o jei, pavyzdžiui, į saugomą teritoriją atvyksta mokinių grupė, tai mokytojo vaidmens gali imtis tos mokyklos pedagogai“, – sako R. Baškytė.
Dažniausiai gamtos pažinimo pamokos vyksta šiltuoju metų sezonu ir lauke, tačiau, kaip teigia pašnekovė, gamta yra įdomi visais metų laikais, bet kokiu oru ar paros metu. Negana to, pilnai pažinti saugomos teritorijos vertybių vienos dienos dažniausiai neužtenka. Būtent dėl šių priežasčių, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose pradėtos steigti gamtos mokyklos patalpose.
„Jei oras nelepina arba yra norima apsistoti su nakvyne, reikia ieškoti specialių gamtos mokyklų. Šiuo metu Lietuvoje mes turime 6-ias gamtos mokyklas: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose bei Kauno marių, Sirvėtos, Žagarės ir Varnių regioniniuose parkuose.
Tai pastatas, kurio viduje yra klasės ar auditorijos, miegamieji, virtuvėlė ir visos kitos buitinės reikmėms pritaikytos patalpos. Čia saugomų teritorijų lankytojai gali pernakvoti, sudalyvauti teoriniuose seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose, o dienos metu leistis į realų gamtos pažinimą lauke“, – pasakoja R. Baškytė.
Artimiausiu metu duris atverti turėtų atnaujinta gamtos mokykla Kurtuvėnų regioniniame parke, taip pat Žuvintos biosferos rezervate ir šiek tiek vėliau, tikėtina, kitais metais – Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Kurtuvėnų regioninis parkas
Nors gamtos mokykla Kurtuvėnuose, Jautmalkės kaime, veikia jau daugiau nei keletą dešimtmečių, iki šiol nebuvo galimybės joje apsistoti su nakvyne, todėl šiais metais prasidėję mokyklos rekonstravimo darbai, kaip sako parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, atvers naujas galimybes lankytojams.
„Šiuo metu rekonstrukcijos darbai artėja link pabaigos. Atnaujinome dvigalę, autentišką, žemaitišką trobą, kurioje ir yra įsteigta mūsų gamtos mokykla. Pirmojo jos aukšto erdvės bus skirtos įvairiems užsiėmimams, o antrame aukšte atsiras galimybė lankytojams apsistoti ilgesniam laikui.
Atnaujinus mūsų gamtos mokyklą, stovyklose ir kitose edukacinėse veiklose galės dalyvauti net iki 200 žmonių. Tikimės, kad jau liepos mėnesį galėsime pilnai veikti ir priimti svečius“, – sako R. Tamulaitis.
Kaip pasakoja Kurtuvėnų regioninio parko direktorius, Jautmalkės gamtos mokykla daugiausiai yra orientuota į potyriminį ugdymą, o pačios veiklos labai priklauso nuo atvykusiųjų lūkesčių.
„Čia lankytojai gali praktiškai sudalyvauti įvairiuose užsiėmimuose ir žygiuose, kuriose turi galimybę pajusti gamtą, gyvai ją „pačiupinėti“. Didžiausią dėmesį skiriame jaunimui, tačiau tikrai be veiklos nepaliekame ir šeimų ar kolektyvų.
Vienas iš gamtos mokyklų praktinių užsiėmimų, kuris labai patinka žmonėms – paukščių balsų klausimas, vykstantis ankstyvų rytą, prieš aušrą. Ne ką mažiau populiarios yra ir naktigonės – prie laužo pasakojame įdomias istorijas ir padavimus apie dangaus skliautus, kaip pasaulio sandarą suprato mūsų protėviai.
Tuo metu vaikams labai patinka užsiėmimai, pavadinimu „piemenų pramanai“, kurių metų yra žaidžiami įvairūs piemenėlių žaidimai, gaminami muzikos instrumentai iš nendrių bei kitos praėjusių laikų jaunimo pramogos“, – pasakoja R. Tamulaitis.
Jo teigimu, nors gamtos mokykloje galima sužinoti daug įdomių dalykų bei išmokti vertingų praktinių užsiėminų, svarbiausias šios „įstaigos“ tikslas – nešti geras emocijas.
„Kai žmonės patiria tikrąjį sąlytį su gamta, t. y., paukščiais, augalais, ekosistemomis, ne tik pasikeičia jų pasaulėžiūra ir supratimas apie gamtą, bet kartu užklumpa ir teigiamos emocijos, ramybė, noras prisidėti prie gamtos saugojimo ir puoselėjimo. Manau, kad tai ir yra didžiausias viso šio ekologinio pažinimo grožis“, – neabejoja R. Tamulaitis.
Sirvėtos regioninis parkas
Na, o štai Sirvėtos regioniniame parke gamtos mokykla, kurioje gali apsistoti lankytojai, veikia jau nuo 2015 m. Kaip pasakoja parko vyr. specialistė Jolita Garbulienė, šios saugomis teritorijos gamtos mokykla – tai atviras gamtosauginio švietimo taškas, teikiantis galimybę ugdyti ir puoselėti žmogaus ir gamtos darną.
„Čia atvykstantiems svečiams Sirvėtos regioninio parko direkcijos specialistai išsamiai pristato saugomos teritorijos išskirtinę vertę, supažindina su lankomais objektais ir pagal kiekvieno poreikius rekomenduoja pasirinkti įdomiausius maršrutus kelionėms po regioninį parką,
kad kiekvienas turėtų galimybę pažinti išskirtinį Švenčionių aukštumos reljefą, atrasti miškingas ir ežeringas vietoves bei stebėti biologinę šio krašto įvairovę“, – aiškina J. Garbulienė.
Kadangi šio krašto gamta yra unikali savo aukštumomis, išskirtinė vertė parko vertybė gamtos mokykloje yra patiriama per Švenčionių regiono aukštumas, nelygumus bei kalvas.
„Gamtos mokykloje organizuojama švietėjiška gamtosauginė veikla yra itin plataus pobūdžio. Čia įvairaus amžiaus žmonėms yra organizuojamos stovyklos, edukacinės programos, žaliosios pamokos, žygiai dviračiais ar pėsčiomis, seminarai bei kita edukacinė veikla.
Pačiame gamtos mokyklos pastate su nakvyne vienu metu gali apsistoti iki 32 žmonių, o čia atvykusios moksleivių grupės su pedagogais, gali pasinaudoti mūsų mokymo erdve – pravesti integruotas pamokas, kitas veiklas. Net ir šaltuoju sezonu organizuojame įvairią veiklą, todėl užimtumas ištisus metus yra tikrai nemažas“, – sako J. Garbulienė.
Parko atstovės pasiteiravus, kas lemia tokį didelį lankytojų susidomėjimą Švenčionių kraštu, pašnekovė sako, kad tam daug įtakos neabejotinai turi saugomų teritorijų pritaikymas lankymui.
„Kadangi saugomos teritorijos tvarkomos, puoselėjamos, tai pats lankytojas, tikėtina, kad pabuvęs kuriame nors regioniniame ar nacionaline parke, pasiūlo ir į ją atveda kitą lankytoją. Ne lankstinukas, ar knygelė, o būtent komunikacija iš lūpų į lūpas yra geriausia reklama, kuri skatina pažinti gamtą, tapti sąmoningesniais ir aplinkai draugiškesniais piliečiais“, – sako Sirvėtos regioninio parko vyr. specialistė J. Garbulienė
